Vilniaus Viršuliškių mokyklos kraštotyros ir etnokultūros būrelio mokiniai kovo 29 dieną, senajame Vilniaus arsenale dalyvavo respublikiniame mokinių tautosakos konkurse „Piliakalniai legendų skambesy“. Buvo pristatytas kūrybinis darbas “ Vilniaus istorijos pradžia piliakalniuose – pasibuvimas tarp Pilies ir Kreivojo kalno legendinių kalvų.”
Apie Vilnių kartais sakoma, kad tai miestas, įsikūręs ant septynių kalvų. Mūsų miesto centras yra kalnų slėnyje, todėl ir sakoma, kad tai žemai skrendančių angelų miestas. Miesto gamtinį ir istorijos pradžios pagrindą sudaro: Neries ir Vilnelės upių slėnis, šio slėnio šlaitai, nuo šių upių santakos besidriekiančių Pilies, Trijų Kryžių, Stalo, Gedimino kapo, Bekešo piliakalnių virtinė. XII -XIV a. dabartinio Kalnų parko teritorijoje gyvavęs Kreivasis miestas buvo sostinės ir valstybės istorijos dalis.
Mokyklos istorijos kabinete kabo mokinių ir mokytojų kurtas “Legendinio Vilniaus” paveikslas ir nuolat primena Vilniaus istorijos pradžią miesto piliakalniuose.
Besiruošdami konkursui, būrelio mokiniai, apvaikščiojo miesto centre esančius piliakalnius, rinko archeologų duomenis apie piliakalnių istoriją, ieškojo legendų ir padavimų apie šias vietas. Valdovų rūmų muziejuje 3D virtualioje erdvėje aštuonioms minutėms buvo nusikelta į Vilniaus istorijos praeitį. Pamatyta rekonstrukcija, kaip atrodė Pilies ir Plikasis (Kreivasis) kalnai, Šventaragio slėnis Pilies kalno papėdėje, kaip istoriškai keitėsi Vilniaus pilių teritorija.
Šalia Pilies kalno buvo pašnekinti sutiktus praeiviai, intervių metu sužinota kaip vilniečiai ir miesto svečiai domisi legendomis ir piliakanių istorija. Tai buvo įdomi patirtis.
Mokinius žavi ir Vilniaus piliakalnių legendos apie Pilies kalne esančius tunelius, vedančius iki Kernavės ir Trakų, apie ten paslėptus lobius, kuriuos saugo karalienė Tauta ir karalaitė Kalba, apie šv. Kazimiero riterių kariuomenę Pilies kalne, ir žinoma, apie Siaubūną, kuris čia buvo įsitaisęs žmonių gasdinti. Žinome ir apie karaliaus Žygimanto Augusto sielą, kuri kartais ant Pilies kalno per mėnulio pilnatį pasirodo, kai labia pasiilgsta savo rūmų ir mylimos Barboros.
Kreivasis kalnas su medine pilimis daug gali papasakoti legendų apie krivius ir vaidilutes, apie kunigaikščio Gedimino medžioklę, jo pranašišką sapną bei laidotuves Gedimino kapo piliakalnyje, apie nukankintus vienuolius ir trys kryžius, apie bajoro Jasinskio narsą kovoje su kryžiuočiais, apie garbingą karvedį Kasparą Bekešą.
Sukūrėme legendų inscenizaciją „Vilniaus istorijos pradžia piliakalniuose – pasibuvimas tarp Pilies ir Kreivojo kalno legendinių kalvų” ir pristatėme Arsenalo menėje konkurso metu.
Džiaugiamės savo prasmingais darbais prisidėję prie Piliakalnių metų renginių.
Etnokultūros ir kraštotyros būrelio vadovė, istorijos mokytoja metodininkė Nijolė Bikulčienė
