1991 metų sausio įvykiai tiesiogiai susiję ne tik su mano gyvenimu, bet ir su mūsų Viršuliškių mokykla.
1991 m. sausio 10 dienos vakaras… Netikėtai gavome pranešimą, kad šarvuočiai juda link Spaudos rūmų. Apie 11 val. ten buvo jau pusė Viršuliškių gyventojų: tėvai, seneliai, vaikai, jaunuoliai, mokytojai, mokiniai – visi susitikome, susikabinome rankomis ir apsupome Spaudos rūmų pastatą. Skandavome vienintelį šventą žodį „LIETUVA“.
O sausio 11-osios ryte mokykloje mokiniai klausinėjo: „Mokytoja, tėvai sakė, kad naktį budėjot prie Spaudos rūmų, o dabar Jūs pamokose“. Taip, pamokose, nes tokia mūsų pareiga.
Toliau vyko penktadienio pamokos. 11 val. 50 min. mokykloje buvo pertrauka, kai išgirdome baisų trenksmą, sudrebėjo mokyklos langai. Po kelių minučių į mokyklą atbėgo du savanoriai – šauliai tuo metu buvę Savanoriškos krašto apsaugos tarnyboje Vilniuje, Viršuliškių gatvėje, dabartinėje KASP būstinėje. Pasirodo sovietų kariškiai šarvuočiais apsupo, o paskui užgrobė Lietuvos respublikai priklausantį pastatą. Mobiliųjų telefonų nebuvo, todėl vaikinai atbėgo, kad galėtų paskambinti ir informuoti savo ir Lietuvos vadovus apie įvykius. Netrukus sužinojome, kad jau užimti ir Spaudos rūmai.
Buvo nutrauktos pamokos, mokiniai susiruošė namo. Kai kurie jų turėjo eiti pro SKAT‘ą arba pro Spaudos rūmus. Kilo sumaištis, vaikai bijojo… Martos tėtis atvažiavo savo automobiliu. Jį pilną „prikišome“ antrokų. Sergejus savo dukters klasiokus vežiojo po Viršuliškes, Justiniškes – kiekvieną iki namų.
Dar viena budėjimo naktis ir diena. Sausio 13-osios naktis…
Sunku ją užmiršti, ne tik dėl to, kad tą naktį stovėjau šalia šarvuočių, girdėjau žmonių šauksmus, kartu su jais skandavau žodžius „LIETUVA“, „LAISVĖ“, žuvo nekalti Lietuvos piliečiai…
Niekada neužmiršiu todėl, kad tas naktis praleidau visur, tik ne namie: prie Spaudos rūmų, prie TV bokšto, prie Seimo kartu su visa LIETUVA!
Niekada neužmiršiu todėl, kad tą naktį kartu su visa LIETUVA apgynėme LAISVĘ!
Niekada neužmiršiu todėl, kad ta naktis pakeitė pasaulio istoriją…
Neužmiršiu ir todėl, kad šiandien jau trisdešimtąjį kartą minime Laisvės gynėjų dieną. Šiandien minėjimas kitoks, bet džiaugiuosi tuo…
Nors Lietuvoje laužai šiąnakt nedegė, mokykloje žvakutės degė tik keliuose languose, bet liepsnelės degė visų mūsų širdyse. Degė mūsų mokinių namų languose, kurie siunčia sveikinimus ir linkėjimus LIETUVAI!
Didžiuojuosi, kad esu DIDŽIOS tautos dalis! Didžiuojuosi, kad esu Viršuliškių mokyklos ir Viršuliškių bendruomenės dalis!
Su LAISVĖS GYNĖJŲ diena, su visų MŪSŲ diena!
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui, laikinai einanti direktoriaus pareigas Daiva Adomaitienė
