Mokinių tarybos paskirtis:
Padėti mokiniams susiformuoti pilietinės visuomenės demokratinio gyvenimo principus, ugdyti savarankiško darbo įgūdžius ir asmeninę atsakomybę.
Dalyvauti mokyklos valdyme, išsakyti savo nuomonę kiekvienu mokyklos veiklos klausimu, mokytis dialogo ir darbo komandoje.
Deleguoti savo atstovus į kitas mokyklos savivaldos institucijas, ginti moksleivių teises ir interesus.
Organizuoti mokinių laisvalaikio praleidimą ir jų užimtumą ne pamokų metu.
Organizuoti ir vykdyti prevencinį darbą su mokiniais
Mokinių tarybos funkcijos:
Svarsto ir, suderinusi su mokyklos vadovybe, tvirtina svarbiausių moksleiviškų renginių planus;
Koordinuoja visų moksleivių savivaldos institucijų veiklą, planuoja ir organizuoja moksleivių popamokinį darbą ir laisvalaikį;
Organizuoja moksleivių socialinės rūpybos veiklą, rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu mokykloje;
Svarsto moksleivių teisių mokykloje ir už mokyklos gynimo klausimus;
Inicijuoja mokyklos laikraščio (sienlaikraščio) leidybą, vietinio radijo laidą ir pan.;
Priima sprendimus dėl neeilinės moksleivių konferencijos (susirinkimo) sušaukimo.
Deleguoja moksleivius į Mokyklos tarybą ar kitas savivaldos institucijas;
Svarsto mokyklos veiklą reglamentuojančių dokumentų, mokymo planų, programų projektus ir teikia siūlymus dėl jų įgyvendinimo;
Rengia siūlymus ugdymo procesui tobulinti;
Tvirtina moksleivių savivaldos institucijų nuostatus, kodeksus, įstatus ir pan.;
Mokinių tarybos nariai atsiskaito juos delegavusiems klasių kolektyvams. Jie renkami vienerių metų kadencijai.
Klasių atstovai į mokinių tarybą
Mokyklos Taryba
Mokyklos taryba (toliau – Taryba) yra aukščiausia Mokyklos savivaldos institucija. Taryba telkia Mokyklos mokinių, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) bendruomenę, vietos bendruomenę demokratiniam Mokyklos valdymui, padeda spręsti Mokyklai aktualius klausimus, direktoriui atstovauti teisėtiems Mokyklos interesams.
Taryba sudaroma iš Mokykloje nedirbančių mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų), mokytojų, mokinių ir vietos bendruomenės atstovų. Mokyklos tarybą sudaro 12 narių, veiklos kadencija vieneri mokslo metai.
Į Tarybą lygiomis dalimis tėvus (globėjus, rūpintojus) deleguoja klasių tėvų (globėjų, rūpintojų) komitetų pirmininkų susirinkimas, mokytojus – mokytojų taryba, mokinius – mokinių taryba, 1–3 vietos bendruomenės atstovus – mokyklos direktorius.
Tarybos posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip du kartus per metus. Posėdis teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančių balsų dauguma. Mokyklos direktorius Tarybos posėdžiuose gali dalyvauti kviestinio nario teisėmis.
Tarybai vadovauja pirmininkas, išrinktas atviru balsavimu Tarybos posėdyje.
Taryba:
- teikia siūlymų dėl Mokyklos strateginių tikslų, uždavinių ir jų įgyvendinimo priemonių;
- aprobuoja Mokyklos strateginį planą, metinę Mokyklos veiklos programą, Mokyklos darbo tvarkos taisykles, kitus Mokyklos veiklą reglamentuojančius dokumentus, teikiamus Mokyklos direktoriaus;
- teikia siūlymų Mokyklos direktoriui dėl Mokyklos nuostatų pakeitimo ar papildymo, Mokyklos vidaus struktūros tobulinimo;
- svarsto Mokyklos lėšų naudojimo klausimus;
- išklauso Mokyklos metines veiklos ataskaitas ir teikia siūlymų Mokyklos direktoriui dėl Mokyklos veiklos tobulinimo;
- teikia siūlymų Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl Mokyklos materialinio aprūpinimo, veiklos tobulinimo;
- svarsto mokytojų metodinės tarybos, mokinių ir tėvų (globėjų, rūpintojų) savivaldos institucijų ar Mokyklos bendruomenės narių iniciatyvas ir teikia siūlymų Mokyklos direktoriui;
- teikia siūlymų dėl Mokyklos darbo tobulinimo, saugių mokinių ugdymo ir darbo sąlygų sudarymo, talkina formuojant Mokyklos materialinius, finansinius ir intelektinius išteklius;
- svarsto Mokyklos direktoriaus teikiamus klausimus.
Tarybos nutarimai yra teisėti, jei jie neprieštarauja teisės aktams.
Mokyklos taryba už savo veiklą vieną kartą per metus atsiskaito Mokyklos bendruomenei.
Į Mokyklos tarybą deleguojami pedagogai ir bendruomenės nariai:
Mokytojų Taryba:
Aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo klausimus, svarsto moksleivių ugdymo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;
diskutuoja dėl mokyklos veiklos programos, aptaria ugdymo planų, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo ir bendrojo išsilavinimo standartų pasiekimo klausimai;
kartu su mokyklos socialiniais, specialiaisiais pedagogais, sveikatos priežiūros darbuotojais ir psichologais aptaria moksleivių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus.
priima nutarimus dėl: 5 – 10 klasių mokinių, lankančių ar baigusių specializuotas valstybines ar savivaldybių meno ar sporto mokyklas, privalomų atitinkamo dalyko pamokų nelankymo; atleistų nuo kūno kultūros pamokų mokinių užimtumo formų; 5-ųjų klasių mokinių pasiekimų vertinimo; dalykų programų skirtumų likvidavimo tvarkos; mokinių, nelankančių privalomųjų dalykų (muzikos, dailės, kūno kultūros) pamokų, atsiskaitymo formų; projektų tematikos, trukmės vertinimo būdų, savaitinių pamokų skyrimo darbo vadovui; 5 – 10 klasių dailės, muzikos, menų, kūno kultūros, technologijų, pilietinės visuomenės pagrindų dalykų vertinimo; 10 klasės mokinių kūrybinio darbo praktikos trukmės ir baigiamųjų darbų apimties; ugdymo turinio planavimo laikotarpių ir formų; programų, teminių planų rengimo principų ir tvarkos; ugdomosios veiklos formų nuo birželio 1 d. iki mokslo metų pabaigos.
Svarsto kitus ugdymo organizavimo klausimus.