Jaunas, garbanotas avinėlis, ėriukas siejamas ir su Šventuoju Raštu, su gyvūnų aukojimu senovės Izraelyje. Yra manoma, kad pirmieji krikščionys padėdavo ėriuko mėsą po altoriumi, ją laimindavo ir tada valgydavo švęsdami Velykas.
Lietuvoje Velykų stalas neįsivaizduojamas be avinėlio. Jis yra pavasario, klestėjimo, krikščionių bendruomenės simbolis. Šalia avinėlio būna įsmeigta raudona vėliavėlė – tai pergalės simbolis ne tik krikščioniška prasme, bet ir pavasario pergalės, pavasario atėjimo simbolis.
Kviečiame susipažinti bei pasigrožėti dailės būrelio ir 5-8 klasių mokinių kūrybinėmis Velykų avinėlio interpretacijomis.
Parengė dailės mokytoja Žaneta
