Gediminas (~1275-1341) – pirmasis (?) Lietuvos didysis kunigaikštis iš Gediminaičių dinastijos. ~1295(?)-1316 m. – LDK submonarchas (ar bent jau Žemaičių kunigaikštis), 1316–1341 m. – LDK.
Lietuvos Didžiojo kunigaikščio sostą Gediminas užėmė po Vytenio mirties (galimas daiktas, po 1315 ar 1316 m. įvykusio dinastinio perversmo). Iki tol, kaip LDK submonarchas, valdė Trakų kunigaikštystę (nuo XIII a. pabaigos jis greičiausiai rezidavo jo paties iniciatyva sumūrytoje Trakų pilyje); XIV a. pradžioje išgarsėjo kaip gabus karvedys (XIII ir XIV a. sandūroje Gedimino vadovaujama lietuvių kariuomenė ne kartą atrėmė Vokiečių ordino bandymus įsitvirtinti Žemaitijoje). Tačiau Gedimino, kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio, valdymo laikotarpis nepasižymi didesnėmis karinėmis lietuvių pergalėmis, išskyrus gal tik Medininkų mūšį (1320 m.).
LDK užsienio politiką Gediminas vykdė atremdamas kryžininkų agresiją ir, daugiausia diplomatinėmis priemonėmis, varžydamasis su Aukso orda bei tuometine jos sąjungininke – XIV a. I pusėje nedideles rusų kunigaikštystes pradėjusia vienyti Maskvos DK.
LDK sienas ir įtakos sferos ribas Gediminas nukėlė toli į rytus bei pietus. Jam valdant prie LDK buvo prijungti Vitebskas (1320 m.) ir Volynė (1340 m.), į vasalinę priklausomybę pateko Pskovas (~1320 m.), Černigovas (~1323 m.), Severėnų Naugardas (~1323 m.), Smolenskas (~1325 m.), Kijevas (iki 1330 m.), Perejaslavlis (iki 1330 m.). LDK plotas Gedimino laikais padidėjo maždaug trečdaliu.
~1325 m. kautynėse prie Irpenės upės sumušęs jungtinę Kijevo, Perejaslavlio, Briansko ir kt. Kijevo sąjungininkų kariuomenę, sau pavaldžiu Kijevo kunigaikščiu Gediminas paskyrė lietuvį Mintautą Fiodorą ar Algimantą Fiodorą (dauguma istorikų jį laiko Gedimino giminaičiu). Kita vertus, visą Fiodoro valdymo Kijeve laikotarpį (1325(?)-1363 m.) ir net kurį laiką po Kijevo kunigaikštystės prijungimo prie LDK (bent 1363–1374 m.) Kijevo-Perejaslavlio žemė (kaip ir visas Černigovo-Severėnų kraštas bei Podolė) mokėjo „tradicinę“ duoklę Aukso ordai.
1322 m. Gedimino valdoma LDK sudarė karinę sąjungą su Mazovija, o 1325 m. – ir su Lenkija (tais pačiais metais Gedimino duktė Aldona buvo ištekinta už Lenkijos karaliaus Vladislovo Lokietkos sūnaus Kazimiero). Abi šios karinės sąjungos buvo nukreiptos prieš Vokiečių ordiną.