Jupiteris – penktoji pagal nuotolį nuo Saulės sistemos planeta (tarp Marso ir Saturno), dujinė milžinė. Turi žiedų sistemą.
Kaip ir kitos planetos, Jupiteris aplink Saulę skrieja ištęsta elipsine orbita, kurios viename židinyje yra Saulė. Nuotolis tarp Saulės ir Jupiterio kinta nuo 740 mln. iki 816 mln. km, Saulę apskrieja per 11,86 Žemės metų. Tai – didžiausia Saulės sistemos planeta, kurios skersmuo už Žemės didesnis 11 kartų, tūris – 1331 kartą, o masė – 317 kartų.
Per opozicijas, kurios kartojasi kas 1,1 metų, Jupiteris danguje spindi kaip -2 ryškio gelsva žvaigždė. Pro teleskopą tuo metu jis atrodo kaip 45-50″ dydžio skritulys, kurio paviršiuje nusidriekusios kelios lygiagrečios pusiaujui tamsesnės juostos.
Jupiterio palydovai
Aplink Jupiterį skrieja 79 gamtiniai palydovai, keturi didieji matomi pro nedidelį teleskopą arba net stipresnį žiūroną: Ganimedas, Kalista, Ijo ir Europa. Trys iš jų didesni už Mėnulį, o Ganimedas – net ir už Merkurijų. Šitus palydovus atrado Galilėjas Galilėjus. Visi šitie palydovai buvo atrasti 1610 m.
Didžioji Raudonoji Dėmė
Jupiteryje dažnai matomos dėmės, bet dauguma jų greitai išnyksta. Išimtis yra Didžioji raudonoji dėmė, kuri stebima daugiau kaip 300 metų; kartais ji trumpam išnyksta, bet visada vėl atsiranda. Ilgai buvo manoma jog tai tiesiog gana spalvingi tačiau įprastai vėsūs kažkokios ilgai trunkančios audros debesys. Tačiau apie 2016 m. paaiškėjo jog Raudonoji dėmė iš tiesų yra labai karšta, karštesnė už lavą Žemės planetoje. Jos temperatūra siekia ne mažiau kaip 1300 laipsnių C. Tokio karščio nėra stebėta jokios kitos planetos atmosferoje.
Įdomūs faktai apie Jupiterį
- Jupiteris užtrunka 11,8 Žemės metų, kol apskrieja aplink saulę.
- Jupiteris yra viena iš 5 planetų, kurios kosmose matomos iš Žemės plika akimi.
- 9 valandos ir 55 minutės – tiek trunka diena Jupiteryje. Ir tai yra trumpiausia diena iš visų saulės sistemos planetų.
- Ganimedas – didžiausias Jupiterio mėnulis. Jis didesnis netgi už Merkurijaus planetą.
- Jupiteris yra 318 kartų didesnis už Žemę.