Stotelė Nr. 8 „Vabzdžių viešbutis“

          Lietuvoje yra apie 18 000 vabzdžių rūšių, priklausančių 19 būrių. Gausiausi yra vabalai, dvisparniai, plėviasparniai, drugiai, blakės, apsiuvos. Vabzdžiai – svarbi ekosistemų sudedamoji dalis. Didelė jų įvairovė būdinga stabilioms ekosistemoms. Jie užima visas ekologines nišas, prisitaikė gyventi vandenyje, sausumoje, kituose organizmuose, augalų šaknyse, stiebuose, lapuose, vaisiuose. Minta augalinės ir gyvūninės kilmės maistu. Ypač gerai prisitaikę vabalai. 92 šeimų rūšys gyvena irstančioje medienoje, kai kurios – sūriame pajūrio smėlyje. Kitų rūšių vabalai (apie 10 šeimų) gyvena simbiozėje su skruzdėlėmis, graužikų, kitų žinduolių urvuose, paukščių lizduose, dalyvauja dirvodaroje. Žygiai (Carabidae), dusios (Dytiscidae), vyčiai (Ichneumonidae) yra svarbūs reguliuojant kitų vabzdžių rūšių gausą. Didžioji dalis vabzdžių yra naudingi: bitiniai plėviasparniai (Apoidea), daugybė dvisparnių apdulkina įvairius laukinius augalus.

Įdomūs faktai apie vabzdžius

1. Dydžiai – mažiausi jų atstovai suaugę neviršija 0,2 milimetro.
2. Pirmieji vabzdžiai Žemėje pasirodė daugiau nei prieš 400 milijonų metų.
3. Vabzdžiai yra pagrindinis maistas vieni kitiems ir daugeliui paukščių.
4. Maždaug 2/3 visų pasaulio vabzdžių valgo tik augalinį maistą.
5. Stipriausias vabzdys pagal savo dydį ir svorį yra skruzdėlė.
6. Yra daugiau negu aštuoni milijonai skirtingų rūšių vabzdžių ir jie sudaro apie 90 proc. visų pasaulio gyvūnų rūšių.
7. Vabzdžiai yra svarbūs augalų dauginimuisi. Jie apdulkina apie 85 proc. pasaulio augalų ir apie 80 proc. žmonių maistui vartojamų augalų rūšių, platina augalų sėklas. Bitės nėra vienintelės augalų apdulkintojos. Šį darbą taip pat dirba kamanės, vapsvos, musės, drugeliai ir kiti vabalai. Jeigu išnyktų vabzdžiai apdulkintojai, išnyktų didžioji augmenijos dalis bei augalėdžiai gyvūnai.
8. Vabzdžiai vėdina, purena ir papildo maisto medžiagomis dirvožemį. Jie ardo biologines atliekas, padeda skaidyti senus lapus ir medieną, dvėseną, mėšlą, todėl į dirvožemį greičiau patenka organinės ir mineralinės medžiagos. Vabzdžiai padeda plisti ir skaidymo funkciją atliekantiems grybams.  Skruzdėlės ir vabalai iškasa dirvožemyje kanalus, kurie pagerina vandens ir maisto medžiagų pasiekiamumą augalams.
9. Žmonės yra prisijaukinę tik vieną vabzdį – bitę. Įrengus vabzdžių viešbutį, galima visus metus stebėti, susipažinti su jų gyvenimu ir funkcijomis gamtoje.
10. 5 procentai vabzdžių rūšių yra priskiriami prie kenkėjų, tačiau dauguma vabzdžių minta sodo ir daržo parazitais, gyvais augalais arba trūnijančiomis jų liekanomis. Vabzdžiais minta daugelis žinduolių, paukščių, žuvų, varliagyvių ir roplių. Vabzdžių mažėjimas gali sukelti daugelio kitų rūšių nykimą.

          2016 metais Žagarės regioninio parko vyšnių sode iškilo neįprastas ir netikėtas statinys – vabzdžių viešbutis – pirmasis toks Lietuvoje.

          Vabzdžių namai arba viešbučiai daugelyje šalių įrengiami parkuose, botanikos soduose, privačiose valdose kaip gamtosauginė ir edukacinė priemonė. Jų tikslas — ne tik apsaugoti biologinę įvairovę, bet ir padėti geriau susipažinti su vabzdžių gyvenimu, jų vieta ir funkcijomis ekosistemose, nes tokiuose viešbučiuose matyti tarsi sumažintas vabzdžių gyvenimo gamtoje modelis.

          Vabzdžių viešbučiams naudojamos įvairios gamtinės medžiagos: medžių kaladėlės, seni kelmai, šakos, nendrės, šiaudai, kankorėžiai, lapai, žievė. Keraminių vamzdžių, čerpių bei plytų ertmės ir plyšiai taip pat gali suteikti saugų prieglobstį vabzdžiams Šiuose įdomiuose statiniuose gali apsigyventi pavieniui gyvenančios bitės, kamanės ir parazitinės vapsvos, drugeliai, patys įvairiausi plėšrūs ir medienoje gyvenantys vabalai, šimtakojai.

          Kartu su vabzdžiais čia gali gyventi grybai, kerpės, moliuskai, vėžiagyviai, vorai. Čia gali įsikurti pelės, o kartais — ir ežiukai.

          Medienai pūvant, vieni tą namelį paliks, bet atsikraustys kiti, todėl viešbučio „gyventojai“ nuolat keisis, kaip ir tikrame viešbutyje — pagyvena vieni, vėliau įsikuria kiti. Vieni čia maitinasi, kiti slepiasi ar žiemoja, treti dauginasi.

          Vabzdžiai sudaro net 90% pasaulio gyvūnų rūšių. Šiandien žinomų vabzdžių rūšių entomologų nuomone, Žemėje yra daugiau nei aštuoni milijonai. Žagarės regioninio parko darbuotojai kviečia stebėti šio viešbučio gyvenimą — tarp jo gyventojų galima atrasti ir niekad nematytą vabzdį.

Vabzdžiai kenkėjai

          Sodų, miškų, daržų, pasėlių, sandėlių kenkėjai yra apie 200 vabzdžių rūšių. Sandėliuojamiems maisto produktams kenkia juodvabaliai (Tenebrionidae), kandys (Tineidae), ugniukai (Pyralidae), šiengraužiai (Psocoptera). Daržo augalams kenkia kopūstinė kandis (Plutella xylostella), spragės (Chrysomelidae), amarai (Aphidinea). Žievėgraužis tipografas (Ips typographus) kenkia eglynams, didysis pušinis straubliukas (Hylobius abietis), pušinis pelėdgalvis (Panolis flammea) – pušynams. Soduose obelų ir kriaušių žiedpumpurius išgraužia obelinis žiedgraužis (Anthonomus pomorum), visaėdis archipsas (Archips podana), rožinis archipsas (Archips rosana) pažeidžia įvairius sodo augalus. Lietuvos pietinės dalies gyventojai kenčia nuo mašalų (Bisodon maculatus), kurie kartu su sparvomis ir uodais puola šiltakraujus gyvūnus. Utėlės (Phthiraptera), blusos (Siphonaptera), patalinė blakė (Cimex lectularius) platina infekcines ligas.

Saugomi vabzdžiai

          Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos 32 vabalų (pvz., žiaurusis puikiažygis – Calosoma inquisitor, dvijuostė nendriadusė – Graphoderus bilineatus, ūsuotis dailidė – Ergates faber), 15 plėviasparnių (pvz., gauruotoji skolija – Scolia hirta, kopinė smiltvapsvė – Podalonia luffii), 13 žirgelių (pvz., mažoji nehalenija – Nehalennia speciosa, žaliasis laumžirgis – Aeshna viridis), 2 lašalų (rudasparnė efemerėlė – Eurylophella karelica, reliktinis lašalas – Neoephemera maxima), 2 tiesiasparnių (kopinis skėriukas – Sphingonotus caerulans, besparnis skėriukas – Podisma pedestris), 2 apsiuvų (kalninė apsiuva – Philopotamus montanus, mėlynsparnė apsiuva – Holostomis phalaenoides), 1 ankstyvių (kapnopsis – Capnopsis schilleri), 1 auslindų (smėlinė auslinda – Labidura riparia), 1 pusiaukietasparnių (kalninė cikada – Cicadetta montana) rūšys. Lietuvos raudonojoje knygoje paminėtos 9 išnykusios vabzdžių rūšys, pvz., elniavabalis (Lucanus cervus), pavasarinis margūnas (Hamearis lucina), taškuotoji kerpytė (Setina roscida).

          Iš natūralių medžiagų pagaminti nameliai, vadinami vabzdžių viešbučiais, yra skirti apgyvendinti įvairių rūšių vabzdžius, jie dažniausiai yra statomi parkuose, soduose arba miškuose.

          Vilnius išsiskiria iš kitų sostinių savo žalumu, tai vienas žaliausių pasaulio miestų. Mūsų tikslas – prisidėti prie sostinės gamtos išsaugojimo ir pažinimo. Tokie viešbučiai populiarūs visame pasaulyje. Jie privilioja įvairių rūšių vabzdžius, sukuria jiems reikiamas sąlygas, o žmonėms leidžia iš arti pažinti skirtingas gyvybės formas. Tai ypač pravartu moksleiviams, kurie gali pamatyti tai, ką mato tik biologijos vadovėliuose, – sako „Darnu Group“ valdomo „Darnių iniciatyvų paramos fondo“ direktorė Akvilė Liaudanskienė.

          Viešbučiai naudingi ne vien dėl edukacinės funkcijos. Vabzdžiai yra svarbi gamtos ir mitybos grandinių dalis. Jie maitinasi gyvais augalais arba trūnijančiomis jų liekanomis, dalis minta kitais gyvūnais. O pačiais vabzdžiais minta daug žinduolių, paukščių, žuvų, varliagyvių, roplių – jų egzistavimas tiesiogiai priklausomas nuo vabzdžių. Dalis vabzdžių apdulkina augalus, todėl išnykus jiems – išnyktų ir atskiros augalų rūšys bei tais augalais mintantys gyvūnai.

          Neretai vabzdžių reikšmė nublanksta prieš augalus ir stambiuosius gyvūnus. Dažniau manoma, kad didesnė dalis vabzdžių yra kenkėjai, tačiau jiems priskiriama tik 5 proc. visų vabzdžių rūšių, o virš šimto rūšių – naudingos.