Afrika – antras pagal dydį pasaulio žemynas pilnas kontrastų: nuo didžiausios pasaulio dykumos iki sunkiai įžengiamų drėgnųjų pusiaujo miškų, nuo aukšta žole apaugusių plynaukščių iki siaurų lygumų pakrantėse. Afrika užima penktadalį pasaulio sausumos ploto, o žemyno gyventojų skaičius sparčiai auga. Deja, daugelyje žemyno valstybių gyvenimo sąlygos labai prastos. Iš dalies tai lemia atšiaurus klimatas, politiniai neramumai, etniniai konfliktai. Nepaisant to, Afrikos kultūra viena gyvybingiausių Žemėje.
Ką žinote apie Afriką? Susipažink su Afrika ir atsakyk į klausimus:
Kuo ypatingas šis žemynas?
Kas skiria Afriką nuo Europos ir Azijos?
Kokiose klimato juostose yra šis žemynas?
Ar tiesa, kad Afrika skyla?
Koks aukščiausiais žemyno taškas?
Kokie gyvūnai gyvena Afrikoje?
Kokie augalai auga Afrikoje?
Ar žinote, kiek Afrikoje yra nepriklausomų valstybių?
Detaliau >>>Geografinė padėtis
Afrika yra į pietus nuo Europos, tarp Atlanto (vakaruose) ir Indijos (rytuose) vandenynų; tarp 37° 21′ šiaurės platumos (al Ghirano kyšulys), 34° 52′ pietų platumos (Adatos kyšulys), 17° 33′ vakarų ilgumos (Almadi kyšulys) ir 51° 23′ rytų ilgumos (Hafuno kyšulys). Plotas 29,2 mln. km2, su salomis 30,3 mln. km2. Afrika sudaro 1/5 pasaulio sausumos ploto (antra pagal dydį po Eurazijos). Afrikos ilgis iš šiaurės į pietus apie 8000 km, iš vakarų į rytus apie 7500 kilometrų.
Nuo Europos Afriką skiria Viduržemio jūra ir Gibraltaro sąsiauris (13 km pločio), nuo Azijos – Sueco kanalas, Raudonoji jūra, Bab al Mandebo sąsiauris (37 km pločio) ir Adeno įlanka. Kranto linijos ilgis 30 500 km.
Krantai mažiau vingiuoti negu kitų žemynų. Įlankų mažai, didžiausios: Gvinėjos įlanka (vakaruose), Sirto įlanka, Gabeso įlanka (šiaurėje), Adeno įlanka, Zanzibaro, Sofalos (rytuose). Afrikos rytuose yra didelis Somalio pusiasalis.
Salos ir salynai: į rytus nuo žemyno – Sokotros, Pembos, Zanzibaro, Mafijos sala, Madagaskaro, Maskarenų salos, Komorų salos, Seišelių salos, į vakarus – Madeiros, Bioko, San Tomės, Dangun Žengimo sala, Šventosios Elenos sala, Žaliojo Kyšulio salos, Kanarų salos.
Klimatas
Afrika – šilčiausias iš visų žemynų, nes diduma teritorijos yra ekvatorinėje, subekvatorinėse ir tropinėse juostose, tik šiaurinis ir pietinis pakraščiai – subtropinėse. Žemyno vakarinės ir rytinės pakrančių klimatą veikia jūrų srovės: šaltosios – Kanarų srovė ir Benguelos srovė (Atlante), šiltosios – Somalio srovė, Mozambiko srovė ir Adatos Kyšulio srovė (Indijos vandenynas).
Tarp 2° pietų platumos ir 8° šiaurės platumos (Kongo įduba, Gvinėjos įlankos šiaurinis krantas) klimatas ekvatorinis: ištisus metus temperatūra apie 25 °C. Gausiai lyja, kritulių iškrinta apie 1500 mm per metus, vietomis iki 10 000 mm (Gvinėjos įlankoje daugiau kaip 3000 mm, Kamerūno pietvakariniuose šlaituose daugiau kaip 9000 milimetrų).
Nuo ekvatorinio klimato juostos į šiaurę iki 19° šiaurės platumos Afrikos vakaruose (Sahelis) ir 16° šiaurės platumos Afrikos rytuose (Sudano lygumos, Etiopijos kalnynas) ir į pietus – iki 18° pietų platumos (Kongo įdubos pietinė, Kalahario lygumos šiaurės rytinė dalys) vyrauja subekvatorinis musoninis klimatas (drėgna vasara, sausa žiema).
Tolstant nuo pusiaujo sausasis laikotarpis ilgėja nuo 2 iki 10 mėnesių, kritulių mažėja nuo 1500 iki 300 mm per metus. Dar toliau į šiaurę ir pietus klimatas tropinis. Šiose juostose yra daugiausia dykumų: Sacharos, Namibo dykuma, Kalahario. Sacharoje sausas ir karštas tropinis dykumų klimatas, kritulių 10–20 mm per metus. Dažnai pučia karšti sausi vėjai – samumas ir harmatanas. Al Azizijoje (Libija) užregistruota 58 °C temperatūra (aukščiausia Žemės paviršiuje). Afrikos pietinės dalies tropinis klimatas vakaruose ir viduryje – sausas ir labai karštas, rytuose – drėgnas ir karštas (daugiausia kritulių vasarą).
Paviršius
Žemyno paviršaus vidutinis aukštis 750 m, didžiausias aukštis 5895 m (Kibo ugnikalnis Kilimandžaro masyve); žemiausia žemyno vieta yra 157 m žemiau jūros lygio (Asalio ežero vandens paviršius).
Plokščiakalnių kraštai dažniausiai statūs, į pajūrį leidžiasi pakopomis. Afrikos plokščiakalniai šiaurės vakaruose ir šiaurės rytuose nuo siaurų pakrantės žemumų yra atskirti: Viduržemio jūros pakrantėje – Atlaso kalnų (Tubkalio kalnas, 4167 m), Raudonosios jūros krante – Atbay kalnagūbrio (2187 metrai). Sacharos viduryje – Achaggaro ir Tibesti kalnai, Iforaso plynaukštė ir Airo plynaukštė.
Afrikos vidurinėje dalyje (ties pusiauju) yra Kongo įduba; ją nuo Čado lygumos skiria Adamavos plokščiakalnis (Bambouto kalnas, 2740 m), nuo Nilo lygumos – Azandės plokščiakalnis (1400 m), pietryčiuose prieina Mitumbos kalnai, pietuose – Lundos–Katangos plynaukštė.
Didžiąją Pietų Afrikos paviršiaus dalį sudaro Kalahario įduba, kurios pietrytiniame pakraštyje – Drakeno kalnai (Thabana Ntlenyanos kalnas, 3482 m), pietiniame – Kapo kalnai (2326 metrai). Afrikos rytuose (į rytus nuo Kongo įdubos ir į šiaurę nuo Zambezės) yra Rytų Afrikos plokščiakalnis. Per jį į šiaurę (iki Raudonosios jūros) tęsiasi Rytų Afrikos lūžių zona, susidedanti iš rytinio ir vakarinio grabenų. Vakarinis grabenas prasideda ties Širės upe, apima Niasos, Tanganikos, Eduardo, Stanley, Alberto ežerus, siekia Baltojo Nilo aukštupį. Rytinis grabenas eina nuo Niasos ežero šiaurinės dalies per Turkanos ežerą, Raudonąją jūrą iki Jordano upės slėnio Azijoje. Rytų Afrikos lūžių zonoje yra ir Afrikos aukščiausios viršūnės (užgesę ir aktyvūs ugnikalniai). Rytų Afrikos šiaurinėje dalyje yra Etiopijos kalnynas ir Somalio plokščiakalnis.
Augalija
Afrika priklauso ekvatorinei, subekvatorinei, tropinei ir subtropinei juostoms. Afrikos šiaurėje plyti didžiausia pasaulyje Sacharos, pietinėje dalyje – Namibo ir Karoo dykumos. Augalija sklerofilinė, labai reta. Po lietaus sužaliuoja efemerai. Oazėse daugiausia auga datuliniai finikai. Į šiaurę nuo pusiaujo esančios dykumos plečiasi, užimdamos savanas. Atlaso kalnuose, Libijos ir Egipto pakrantėse auga arbutai, atlasiniai kedrai, visžaliai krūmai, varpinės žolės.
Rytų Afrikos plokščiakalnyje ir Etiopijos kalnyne vyrauja savanos bei retmiškiai. Iš Afrikos kilę alyvmedžiai, kavamedžiai, kolamedžiai, datuliniai finikai, arbūzai, ricinžolės, pupiniai augalai, vilnamedžiai, miežiai, kviečiai, t. p. kai kurie dekoratyviniai augalai (gerbera, amarilė).
Gyvūnija
Šiaurės Afrikoje veisiasi taurieji elniai, danieliai, šernai, rudieji lokiai, lapės, leopardai, genetos, ichneumonai, ausytieji ežiai, karčiuotieji dygliatriušiai, Viduržemio vėžliai, puošnieji driežai.
Dykumose ir pusdykumėse gyvena lyraragės antilopės (topiai), kalninės ir Dorkaso gazelės, liūtai, leopardai, karakalai, margaritos (smėlyninės katės), stepinės katės, fenekai, dryžuotosios ir dėmėtosios hienos, šokliai, smiltpelės mažylės. Paukščių mažai. Gausu roplių: Avicenos ir raguotųjų angių, smėlinių gyvačių, smėlinių efų, Egipto kobrų, giurzų, smaugliukų. Daug solpūgų, smėlinių ir mėlynsparnių tarkšlių, marokinių skėrių, egiptiškųjų tarakonų, šventųjų skarabėjų, skruzdžių pjovėjų.
Savanose veisiasi stambūs žinduoliai: afrikiniai drambliai, zebrai, žirafos, raganosiai, hipopotamai, buivolai, dryžuotieji gnu, Tomsono ir Granto gazelės. Gausu liūtų, leopardų, gepardų, hieninių šunų, karakalų, šakalų.
Miškuose daug didžiųjų, stepių, ilgauodegių ir baltapilvių skujuočių. Veisiasi beždžionės: babuinai, karčiuotieji pavianai. Peri paukščiai: afrikiniai stručiai, stepinės vištelės, patarškos, sekretoriai, marabu. Ropliai: agamos, mabujos, gekonai. Ekvatorinio ir tropinio klimato drėgnuose miškuose veisiasi krūmynų kiaulės, kančiliai, Afrikos elniukai, dukeriai, nykštukinės antilopės, okapijos, gorilos, markatos, šimpanzės, mẽdiniai damanai, iš voverių – dygiauodegės skraiduolės. Paukščiai: turakai, ragasnapiai, ūsuotieji geniai, papūgos. Ropliai: krokodilai, gekonai, chameleonai, Afrikos ir šnypščiosios margės, mambos. Gausu termitų (apie 500 rūšių), įvairių dviporiakojų, tarakonų, skruzdėlių, maldininkų, puošniažygių, musių cėcė.
Žemyno gyventojai
2020 Afrikoje gyveno 1,36 mlrd. žmonių. Tai sparčiausiai gyventojų skaičiumi augantis žemynas pasaulyje. Ypač sparčiai gyventojų skaičius didėjo po II pasaulinio karo.
Afrikoje vartojama nuo 900 iki 1500 skirtingų kalbų. Tačiau labai nedidelė dalis šių kalbų peržengia šnekamosios kalbos lygį, todėl oficialiame lygmenyje dažniausiai vartojamos kolonizatorių kalbos, pvz., anglų, prancūzų, portugalų ir kitos. Žemynas pasižymi labai didele religine įvairove.
Daugiau kaip pusė žemyno gyventojų yra jaunesni nei 25 metai. Intensyvi gyventojų migracija žemyno viduje. Pietų Afrikos Respublikoje, Afrikos šiaurėje yra imigrantų iš Europos, Rytų ir Pietų Afrikoje – iš Pietų Azijos.
Valstybės
Afrikoje yra 54 nepriklausomos valstybės; dauguma – respublikos. 6 valstybės yra salose – Žaliojo Kyšulio Salos, San Tomė ir Prinsipė, Madagaskaras, Komorai, Seišeliai, Mauricijus, t. p. dalis Pusiaujo Gvinėjos, Tanzanijos.
Afrikoje yra Portugalijai, Ispanijai, Didžiajai Britanijai, Prancūzijai, Jemenui priklausančių salų ir miestų; Marokas valdo Vakarų Sacharą. Afrikai priklauso 97 % Egipto teritorijos (Sinajaus pusiasalis – Azijai).
Įdomūs faktai
- Afrika yra civilizacijos lopšys. Tai pirmasis žemynas, kuriame atsirado žmonių kultūra ir bendruomenė.
- Afrika yra vienintelis žemynas, kuriame yra vietų, kur žmogus niekada gyvenime nėra įkėlęs kojos.
- XX amžiaus pradžioje beveik visą Afrikos teritoriją kolonizavo Prancūzija, Vokietija, Anglija, Ispanija, Portugalija ir Belgija. Tik Etiopija, Pietų Afrika ir Liberija buvo nepriklausomos.
- Afrikoje gyvena didžiausia pasaulyje dykuma – Sachara. Jos plotas didesnis nei JAV. Joje yra unikali vieta, vadinama Sacharos akimi. Tai didžiulis žiedinės struktūros krateris, kurio skersmuo – 50 kilometrų.
- Žemynoje teka antra pagal ilgį upė pasaulyje – Nilas. Jo ilgis – 6850 kilometrų.
- Viktorijos krioklys yra daugiau nei kilometro pločio ir daugiau nei 100 metrų aukščio, vandens kritimo keliamas triukšmas girdisi net už 40 kilometrų.
- Afrikoje gyvenimo trukmė yra mažiausia. Moterys vidutiniškai gyvena 48 metus, vyrai – 50.
- Afriką kerta pusiaujas ir pagrindinis dienovidinis. Todėl žemynas gali būti vadinamas simetriškiausiu iš visų esamų.