Ko trūksta šiame Pasaulio žemėlapyje?
Antarktida – tolimiausia ir atšiauriausia Žemės vieta: ją sudaro didelis sausumos masyvas ir daugybė pakrantės salų. Beveik visą žemyninę dalį dengia ledynas, pakrantėse jis eižėja ir tada randasi milžiniški, net iki 200 km ilgio ledkalniai. Tai vienintelis žemynas neturintis nuolatinių gyventojų.
Ką žinia apie Antarktidą? Susipažink su Antarktida ir atsakyk į klausimus:
Kuo ypatingas šis žemynas?
Kokiose klimato juostose yra šis žemynas?
Koks aukščiausiais žemyno taškas?
Kokie gyvūnai gyvena Antarktidoje?
Kokie augalai auga Antarktidoje?
Detaliau >>>Geografinė padėtis
Pasaulio dalis ir Pietų pusrutulio žemynas, kuriame yra Pietų ašigalis. Plotas 13 979 000 km2 (su šelfiniais ledynais ir prie jų prisišliejusiomis salomis). Antarktidą supa Pietų vandenynas (Ramiojo, Atlanto ir Indijos vandenynų sektoriai).
Antarktidą nuo Pietų Amerikos skiria 990 km pločio Dreiko sąsiauris. Iki Naujosios Zelandijos yra 2000, Australijos − 3200, Afrikos − 4000 kilometrų. Krantai nelabai vingiuoti; daugiausia statūs ledo skardžiai, šelfiniai ledynai. Yra 1 didelis Antarktidos pusiasalis, ištįsęs link Pietų Amerikos. Jame yra šiauriausia Antarktidos vieta − Prime Heado kyšulys (63° 12′ 48′′ pietų platumos).
Antarktidoje yra Pietų ašigalis, pietinis geomagnetinis polius.
Klimatas
Klimatas žemyninis ir labai šaltas (ledas atspindi 90 % saulės spinduliuotės). Žemyno viduriui būdingas anticikloninis režimas, pakraščiams – cikloniniai sūkuriai. Dideli oro temperatūros svyravimai.
Šalčiausio mėnesio (liepos) oro vidutinė temperatūra žemyno gilumoje nuo –60 iki –80, pakrantėje nuo –8 iki −35 °C; šilčiausio mėnesio (sausio; atitinkamai) nuo −30 iki –50, apie 2 °C. Žemiausia oro temperatūra Žemėje (–89,2 °C) užregistruota 1983-07-23 Vostoko stotyje.
Iš žemyno vidurio į pakraščius pučia pastovūs stiprūs (ypač žiemą) vėjai. Balandžio–spalio mėnesiais jie pučia visą parą, lapkričio–kovo mėnesiais − naktį. Virš Pietų vandenyno susidarantys ciklonai juda aplink Antarktidą, kartais pasiekia pakrantes ar net žemyno gilumą.
Saulė pakyla neaukštai, tačiau stipriai spinduliuoja. Skiriamos 4 koncentrinės klimato zonos: vidurio, nuotėkinių vėjų, pakrančių ir vandenyno. Vidurio zonoje orai labai šalti, sausi, nelabai debesuoti, be stiprių vėjų; kritulių 30–50 mm per metus (daugiausia ledo kristalėliai). Nuotėkinių vėjų zona (700–800 km pločio) yra žemyninio ledyno šlaituose; kritulių iškrinta 100–250 mm per metus.
Pakrančių zona yra žemutiniuose, stačiausiuose ledynų šlaituose, kurių plotis nuo keliasdešimt iki kelių šimtų kilometrų; iškrinta 600–700 mm kritulių per metus. Vandenyno zonoje (šelfinių ledynų pakraščiuose ir prisišliejusiose salose) būna labai stiprūs vėjai, daug kritulių, didelis santykinis oro drėgnis, dažni rūkai.
Paviršius
Beveik visą Antarktidos paviršių (97,6 %) dengia ledynas. Paviršiaus vidutinis aukštis (2000 m, su ledo danga) yra didžiausias iš visų žemynų. Ledyno tūris – 25,2 mln. km3 (86 % pasaulio ledynų, 90 % gėlo vandens išteklių). Jį sudaro žemyninis ledynas, arba ledyninis skydas; šelfiniai ir slenkantieji ledynai. Žemyninio ledyno vidutinis storis yra 2160 m, didžiausias – 4776 m (Vilkeso Žemėje).
Augalija ir gyvūnija
Antarktidos oazėse vasarą želia samanos ir kerpės. Antarktidos pusiasalio pakrantėje rasta 4 rūšių augalų: vienametė miglė, antarktinė šluotsmilgė, antarktinis vėdrynas, antarktinė sidabražolė. Antarktidoje gyvena apie 12 rūšių paukščių. Žemyno pakraščiuose peri pingvinai (labiausiai paplitę imperatoriškieji ir Adelės). Pakrantėse veisiasi banginiai ir ruoniai.
Žemyno gyventojai
Nuolatinių gyventojų Antarktidoje nėra, tik besikeičiantys įvairių valstybių mokslinio tyrimo stočių darbuotojai.
Antarkties sutartis
Antarkties sutartis skelbia Antarktidą demilitarizuota zona, naudojama tik taikiems tikslams; draudžiami bet kokie karinio pobūdžio veiksmai (karinių bazių kūrimas, kariniai manevrai, bet kurių rūšių ginklo bandymai, branduoliniai sprogdinimai, radioaktyviųjų medžiagų laidojimas).
Valstybėms suteikta mokslinių tyrinėjimų laisvė. Numatyta valstybių veiklos kontrolė: kiekviena valstybė, sutarties dalyvė, turi teisę siųsti stebėtojus, galinčius bet kuriuo metu tikrinti visus Antarktidos rajonus, stotis, įrenginius, ekspedicijas, laivus, lėktuvus, krovinių iškrovimo ir pakrovimo punktus.
Sutartis nesprendžia klausimo dėl teritorinių pretenzijų, kurias yra pareiškusios 7 valstybės (Argentina, Australija, Čilė, Didžioji Britanija, Naujoji Zelandija, Norvegija ir Prancūzija). Sutartyje pažymėta, kad ankstesnės pretenzijos nei pripažįstamos, nei paneigiamos, tačiau jokia nauja pretenzija negali būti pareikšta tol, kol galioja ši Sutartis.
Antarktidos teisinį režimą nustato Antarkties sutartis, kurią 1959-12-01 (įsigaliojo 1961-06-23) Vašingtone pasirašė 12 valstybių: Argentina, Australija, Belgija, Čilė, Didžioji Britanija, Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Naujoji Zelandija, Norvegija, Pietų Afrikos Respublika, Prancūzija, SSRS; 1977 prisijungė Lenkija, 1981 Vokietija. Iki 2022 pradžios Sutartį buvo pasirašiusios 54 valstybės (iš Baltijos valstybių tik Estija, kuri Sutartį ratifikavo 2001-05-17).
Įdomūs faktai
- Stipriausias vėjas pasaulyje (apie 90 m/s) užregistruotas Karaliaus Jurgio V krante.
- Vilkeso Žemės pakrantėje užregistruota 340 audringų dienų per metus.
- Žemiausia oro temperatūra Žemėje (–89,2 °C) užregistruota 1983-07-23 Vostoko stotyje.
- Antarktida yra sausiausias žemynas, mat lietus ar sniegas jį padengia tik du kartus per metus.
- Teoriškai, didžiausia pasaulio dykuma yra Antarktida, o ne Sacharos dykuma. Antarktida yra dykuma iš ledo ir sniego.
- Šiuo metu šis žemynas nepriklauso nė vienai šaliai.
- Antarktidoje yra aktyvūs ugnikalniai, iš kurių didžiausias yra Erebusas.