Arkties vandenynas – tai Šiaurės ašigalį supantys ledo plotai, prieinantys prie šiaurinės Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos ir Grenlandijos. Beveik visas Arkties vandenynas suledėjęs, nors iš Atlanto ir Ramiojo vandenynų atitekėjusios šiltesnės srovės sušildo vandenis ir orą, o vasarą net ištirpdo pakrančių ledus.
Ką žinai apie Arkties vandenyną? Susipažink su Arkties vandenynu ir atsakyk į klausimus:
Pasaulinio vandenyno dalis, esanti į šiaurę nuo Eurazijos ir Šiaurės Amerikos, aplink Šiaurės ašigalį. Tarp Kanados Arktinio salyno, Grenlandijos ir Skandinavijos plačia sąsaja jungiasi su Atlantu, todėl kartais ir priskiriamas Atlantui. Tai mažiausias vandenynas.
Plotas su jūromis 14,75 mln. km2, vidutinis gylis 1225 m, didžiausias 5527 m; 39,6 % Arkties vandenyno ploto gylis mažiau kaip 200 m, 17,4 % daugiau kaip 3000 metrų. Vandenyno krantai labai raižyti.
Pakraščio jūros: Norvegijos jūra, Barenco jūra, Baltoji jūra, Karos jūra, Laptevų jūra, Rytų Sibiro jūra, Čiukčių jūra, Boforto jūra, Bafino jūra, Grenlandijos jūra.
Į Arkties vandenyną įteka Obė, Jenisiejus, Lena, Mackenzis.
Klimatas
Pakraščiuose gausu apledėjusių salų, pasižymi atšiauriomis klimato sąlygomis ir palyginti nedideliu gyliu. Virš vandenyno vyrauja arktinės oro masės. Vidutinė oro temperatūra svyruoja nuo -20 °C iki -40 °C, o vasarą artima 0 °C. Arkties vandenyną gerokai sušildo Atlanto ir Ramiojo vandenyno šiltesni vandenys. Vasarą dažni rūkai.
Dugno reljefas
Arkties vandenyno dubens giluminę dalį per vidurį kerta povandeninis Lomonosovo kalnagūbris (gylis virš jo apie 900 m), nutįsęs pro Šiaurės ašigalį tarp Naujojo Sibiro salų ir Elsmyro Žemės. Į pietvakarius nuo jo esančiame Arkties vandenyno baseine yra Amundseno (4485 m gylio) ir Nanseno (3975 m) dubumos; jas skiria apie 1000 km ilgio povandeninis Gakelio kalnagūbris (mažiausias gylis virš jo 400 m) – metrų. Arkties vandenyne atrasta įvairių naudingųjų iškasenų: naftos bei gamtinių dujų telkinių, gausu įvairių rūdų.
Augalija ir gyvūnija
Vandenyje rasta apie 70 rūšių fitoplanktono ir apie 80 rūšių zooplanktono. Augalija susikaupusi ant ledo, paviršiniuose vandens sluoksniuose ir dugne, kur gylis mažiau kaip 40 m (žaliadumbliai, rudadumbliai, raudondumbliai). Arkties vandenyno fauna: 150 rūšių žuvys (lašišinės, stintinės, menkinės, sykinės), 17 rūšių jūriniai žinduoliai (banginiai, ruoniai, vėpliai), baltieji lokiai.
Įdomūs faktai
Žiemą dėl vandenyną dengiančio ledo neplaukioja jokie laivai.
Dėl klimato pokyčių kasmet daugiamečio ledo plotas vandenyne palaipsniui mažėja.
Arkties vandenyne aptinkami baltieji lokiai kartais nukeliauja tūkstančius kilometrų nuo savo gimtųjų vietų plūduriuojančiomis ledo lytimis.
Arkties vandenyno dugne ir paviršiuje susikaupė didžiulis kiekis šiukšlių. Žmonių, kurie galėtų šiukšlinti, čia nėra tiek daug, bet srovės čia atneša daug atliekų.
Arkties vandenyno dugne vandenys praktiškai nejuda. Visiškai jiems atsinaujinti prireikia maždaug 7 šimtmečių.
Ledkalnis, kurio susidūrimas liūdnai pagarsėjusiam „Titanikui“ buvo lemtingas, srovių į Atlanto vandenyną atneštas būtent iš Arkties.
Vidutinis dreifuojančių ledkalnių greitis Šiaurės vandenyne yra apie 7 km per dieną, tačiau oficialiai užfiksuotas rekordas – daugiau nei 100 km per dieną, dėl ekstremalių oro sąlygų.
Nepaisant to, kad tai yra mažiausias iš vandenynų, jame yra daugiau salų nei Atlanto ar Indijos vandenyne.
Jo vidutinis gylis yra mažesnis nei visų kitų vandenynų.
