Atlanto vandenynas vakaruose besiribojantis su Amerika, rytuose – su Afrika ir Europa užima penktadalį Žemės rutulio. Per visą jo ilgį eina Vidurio Atlanto kalnagūbris: didžiulė povandeninė kalnų grandinė, kurią sudaro iš vandenyno dugno išsiveržusi ir sustingusi lava. Tai jauniausias vandenynas, jam apie 180 mln. metų.
Ką žinai apie Atlanto vandenyną? Susipažink su Atlanto vandenynu ir atsakyk į klausimus:
Kuo ypatingas šis vandenynas?
Kokia giliausia šio vandenyno vieta?
Kokia vandenyno gyvūnija ir augalija?
Kuri sala didžiausia?
Detaliau >>>Geografinė padėtis
Pasaulinio vandenyno dalis, esanti tarp Europos ir Afrikos (rytuose), Šiaurės ir Pietų Amerikos (vakaruose) ir Antarktidos (pietuose). Šiaurėje jungiasi su Arkties vandenynu (jis kartais priskiriamas Atlantui); sutartinė šiaurinė riba (su Arkties vandenynu) eina į vakarus nuo Stadlandeto pusiasalio (Norvegijos pietvakariuose) per Šetlando salas, povandeninį Farerų–Islandijos slenkstį iki Gerpiro kyšulio (Islandijos rytuose), toliau – nuo Rifstángio kyšulio (Islandijos šiaurėje) per Danijos sąsiaurį iki Breusterio kyšulio (Grenlandijos rytiniame krante) ir į vakarus nuo Grenlandijos per Daviso sąsiaurį (pagal 70° šiaurės platumos) iki Bafino Žemės, iš ten – tos salos rytiniu krantu iki Čidlejaus kyšulio (Labradoro pusiasalyje).
Atlanto plotas: su jūromis 91,7 mln. km2, be jūrų 78,4 mln. km2; pagal plotą antras vandenynas pasaulyje (po Ramiojo).
Atlantas tęsiasi iš šiaurės į pietus apie 15 000 kilometrų. Didžiausias plotis apie 6300 km, mažiausias 2840 km (nuo Sao Rokuės kyšulio Brazilijoje iki Monrovijos uosto Liberijoje).
Vidutinis gylis (be jūrų) 3597 m, didžiausias: Šiaurės Atlante – 8742 m (povandeniniame Puerto Riko lovyje; kitais duomenimis – 9219 m), Pietų Atlante – 8248 m (Pietų Sandvičo lovyje).
Atlanto rytiniai ir vakariniai krantai beveik lygiagretūs. Šiaurės Atlanto krantai labiau raižyti negu Pietų Atlanto. Čia yra beveik visos Atlanto jūros ir įlankos: Šiaurės jūra, Baltijos jūra, Biskajos įlanka, Viduržemio jūra (su Atlantu ją jungia Gibraltaro sąsiauris), jos šakos – Ligūrijos jūra, Tirėnų jūra, Jonijos jūra, Adrijos jūra, Egėjo jūra, Marmuro jūra, Juodoji jūra, Azovo jūra; prie Amerikos krantų yra Labradoro jūra, Karibų jūra, Šventojo Lauryno įlanka, Meksikos įlanka. Pietų Atlante yra Gvinėjos įlanka, Vedelio jūra.
Didžiausios salos: Didžioji Britanija, Niufaundlandas, Kuba, Islandija, Airija, Haitis. Atlanto viduryje salų nedaug, jos mažos, vulkaninės kilmės.
Klimatas
Išsidėstęs visose Žemės klimato juostose, todėl klimatas labai įvairus. Vidutinė vandens paviršiaus temperatūra siekia apie +16 °C. Atlanto vandenynas yra tarsi milžiniška vandens juosta, jungianti Arktį su Antarktimi. Per jį driekiasi svarbūs jūrų keliai į daugelį kitų žemynų.
Dugno reljefas
Būdingas Atlanto dugno reljefo bruožas – povandeninė kalnų sistema, ištįsusi išilgai Atlanto S raidės pavidalu; tai didžiausia vandenynų vidurio kalnagūbrių sistemos grandis (jos ilgis apie 18 000 kilometrų). Šiaurėje Vidurio Atlanto kalnagūbrio tęsinys yra Arkties vandenyno Gakelio kalnagūbris, pietuose – Afrikos–Antarktidos kalnagūbris, kuris jungiasi su Indijos vandenyno kalnagūbriais.
Visas Vidurio Atlanto kalnagūbris suskaldytas į atskirus skirtingo ilgio fragmentus, kurie vienas kito atžvilgiu perstumti transforminių lūžių, kertančių vandenyno dugną per visą jo plotį. Kalnagūbrio fragmentus jungiantys transforminių lūžių ruožai yra seismiškai aktyvūs ir sudaro dabartinę Atlanto seisminę juostą.
Vidurio Atlanto kalnagūbrio aukštis virš vandenyno baseinų dugno apie 3000 metrų.
Augalija ir gyvūnija
Atlanto florą daugiausia sudaro dumbliai, kai kurie žiediniai augalai – andrai, poseidonijos. Jie auga maždaug iki 100 m gylio. Netoli žiočių didelius plotus užima povandeninės pakrančių pievos. Atlanto šiaurės vakaruose, Sargasų jūroje, plūduriuoja dumbliai sargasai. Atlanto šaltųjų ir vidutinių juostų vandenyse veisiasi banginiai, ruoniai, iš žuvų – silkės, menkės, ešeriai, plekšnės, kilkės, sardinės, ančiuviai. Tropinėse platumose yra kašalotų, jūrinių vėžlių, ryklių, žuvų skraiduolių, krabų, koralų, medūzų, sifonoforų.
Jūrinių paukščių nedaug, būdingesni – fregatos, albatrosai, kirai, pietuose – pingvinai. Šiame vandenyne sužvejojama daugiausia žuvų bei kitų jūros gėrybių (ypač šiaurinėje dalyje).
Įdomūs faktai
- Atlanto vandenynas yra vienas vėliausiai susidariusių Žemės vandenynų ir jis kiekvienais metais vis didėja Ramiojo vandenyno sąskaita.
- Atlanto vandenyne yra Bermudų trikampis, kuriame paslaptingai dingę daugybę lėktuvų ir laivų.
- Per Atlanto vandenyną perskrido pirmasis lėktuvas ir perplaukė pirmasis laivas. Pirmasis laivas, šeštajame dešimtmetyje perplaukęs Atlanto vandenyną su keleiviais, buvo „Cunard Line“. Amelia Earhart 1928 metais buvo pirmoji moteris, viena perskridusi Atlanto vandenyną.
- 1912 metais Titanikas nuskendo Atlanto vandenyne. Per savo kelionę per Atlantą į Ameriką jis atsitrenkė į ledkalnį.
- Atlanto vandenynas yra sūriausias vandenynas pasaulyje, tačiau paviršiaus druskingumas skiriasi priklausomai nuo platumos ir sezono.
- Antarktinėje Atlanto dalyje medžiojami banginiai.
- Pasak legendų, povandeninis Atlantidos miestas yra Atlanto vandenyno dugne.