Australija

Geografinė padėtis

          Pasaulio dalis ir žemynas Pietų pusrutulyje, tarp Indijos ir Ramiojo vandenynų. Plotas 7,6 mln. km² (5,1 % viso Žemės sausumos ploto). Didžiausias ilgis (iš vakarų į rytus) 3983 km, didžiausias plotis (iš šiaurės į pietus) 3138 kilometrai.

          Tolimiausi Australijos žemyno sausumos taškai: šiaurėje – Jorko kyšulyje (10° 41′ pietų platumos), pietuose – Pietryčių kyšulyje (39° 07′ pietų platumos), vakaruose – Stypo kyšulyje (113° 09′ rytų ilgumos), rytuose – Bairono kyšulyje (153° 39′ rytų ilgumos).

          Australijos krantą rytuose skalauja Ramiojo vandenyno Koralų jūra ir Tasmano jūra, pietuose ir vakaruose – Indijos vandenynas, šiaurėje – šio vandenyno Timoro jūra ir Arafuros jūra. Nuo Naujosios Gvinėjos žemyną skiria Toreso sąsiauris.

          Kranto linijos ilgis (be salų) 27 948 kilometrai. Šiaurėje yra Jorko Kyšulio pusiasalis ir Arnhemo Žemės pusiasalis, pietuose – Eiro pusiasalis.

          Didžiausios įlankos: Didžioji Australijos įlanka, Karpentarijos įlanka, Juozapo Bonaparto įlanka, Kingo, Ryklių įlanka, Spencerio įlanka. Palei šiaurės rytinę pakrantę (Koralų jūroje) yra didžiausias pasaulyje koralų rifas – Didysis Barjerinis rifas (ilgis 2300 km); nuo Australijos jį skiria 15–45 km pločio lagūna.

          Didžiausios salos: Tasmanija (nuo žemyno ją skiria Baso sąsiauris), Melvilio sala, Kengūrų sala, Flinderso, Batursto sala, Fraiserio sala.

Klimatas

          Australiją beveik per vidurį kerta Pietų (Ožiaragio) atogrąža. Žemynas yra 3 klimato juostose: subekvatorinėje, tropinėje ir subtropinėje. Tasmanijos salos pietinė dalis yra vidutinių platumų klimato juostoje. Oro masės dėl nedidelių paviršiaus aukščių juda netrukdomai iš šiaurės į pietus bei iš pietų į šiaurę ir beveik neiškreipia platuminės oro temperatūrų kaitos.

          Šilčiausio (sausio) mėnesio vidutinė temperatūra žemiau 20°C nukrinta tik pačiuose pietuose, šalčiausio (liepos) žemiau 10°C – tik žemyno pietryčiuose ir kalnuose. Aukščiausia oro temperatūra (52,8°C) užregistruota 1889 m. Klonkuri (Kvynslando šiaurės vakaruose), žemiausia (–23,0°C) – 1994 m. netoli Kosciuškos kalno. Karščiausia vieta yra Marble Baras (Vakarų Australijoje), čia 1923 m. lapkritį–1924 m. balandį 160 d. iš eilės temperatūra buvo aukštesnė kaip 37,8°C, aukščiausia 49,1°C.

          Žemyno viduryje dideli paros temperatūros svyravimai – dieną pakyla iki 50, naktį nukrinta žemiau 0 °C.

          Drėgnus vėjus iš Ramiojo vandenyno sulaiko Didysis Vandenskyros kalnagūbris. Jo rytiniuose šlaituose per metus iškrinta daugiau kaip 750 mm kritulių, kai kur iki 1500 milimetrų.

          73 % Australijos teritorijos sudaro aridinės sritys. Šiaurėje išsiskiria 2 metų laikai – karšta bei drėgna vasara ir šilta bei sausa žiema; rytuose, pietryčiuose ir pietvakariuose – 4 metų laikai.

Paviršius

          Australija – žemiausias ir plokščiausias žemynas; paviršiaus vidutinis aukštis 330 metrų. Plotai iki 200 m aukščio užima 36 % visos Australijos, aukštesni kaip 1000 m – 0,6 %.

          Pagal reljefą skiriamos 3 dalys: Didysis Vandenskyros kalnagūbris, arba Rytų Australijos kalnai, Australijos, arba Centrinė, lyguma ir Vakarų Australijos plokščiakalnis. Didysis Vandenskyros kalnagūbris tęsiasi lygiagrečiai su rytiniu krantu nuo Jorko Kyšulio pusiasalio iki Baso sąsiaurio. Ilgis 3220 km, didžiausias plotis 600 km. Šiaurėje kalnai vidutinio aukščio, plokščiomis viršūnėmis, pietuose – aukštesni, giliai suskaidyti upių slėnių; čia yra Australijos Alpės su aukščiausia žemyno viršūne – Kosciuškos kalnu (2228 m), Mėlynieji kalnai (didžiausias aukštis 1360 metrų). Didžiojo Vandenskyros kalnagūbrio vakariniai šlaitai nuolaidžiai leidžiasi į kalvotas lygumas. Australijos lyguma (apie 1000 km pločio) yra žemyno viduryje; tęsiasi iš šiaurės į pietus nuo Karpentarijos įlankos iki Didžiosios Australijos įlankos. Tai žemiausia (depresija prie Eiro ežero 15 m žemiau jūros lygio), karščiausia ir sausiausia žemyno vieta.

          Į vakarus nuo Australijos lygumos plyti Vakarų Australijos plokščiakalnis. Įdubusiame plokščiakalnio viduryje plyti dykumos: Didžioji Smėlio dykuma, Didžioji Viktorijos dykuma, tarp jų – akmeningoji Gibsono dykuma. Australijos viduryje yra Simpsono dykuma, šiaurės vakaruose – Tanami dykuma.

Augalija

          Australijos ir Tasmanijos flora sudaro savitą Australijos floristinę sritį, kuri nuo kreidos periodo vystėsi savarankiškai. Iš 12 000 rūšių augalų 9100 – endeminės: eukaliptai (600 rūšių), akacijos (480), grevilėjos (200), kazuarinos, banksijos, ksantorėjos, tristanijos, triodijos, spinifeksai. Labai gausios mimozinių ir mirtinių augalų šeimos (daugiau kaip po 1000 rūšių).

          Didesnėje žemyno dalyje – savanos, tropinės ir subtropinės pusdykumės ir dykumos, kai kur apaugusios eukaliptų ir akacijų krūmais (skrebais), miglinių šeimos augalais. Žemyno pakraščiuose (išskyrus vakarinius) auga miškai: šiaurėje – subekvatoriniai sezoniškai drėgni ir drėgnieji, rytuose – subtropiniai sezoniškai drėgni, pietuose ir pietvakariuose – subtropiniai mediteraniniai kietalapių miškai. Miškai užima tik 4,5 % ploto. Einant į žemyno gilumą, miškai keičiasi į retmiškius.

Gyvūnija

          Australijoje gausu endeminių rūšių, genčių ir šeimų.

          Aukštesnieji žinduoliai – tik šikšnosparniai ir pelės; yra atvežtų ir sulaukėjusių šunų dingų, kiaulių, triušių, lapių. Vyrauja sterbliniai – 7 šeimos (apie 50 genčių, daugiau kaip 160 rūšių, tarp jų apie 50 rūšių kengūrų). Iš kloakinių žinduolių Australijoje ir Tasmanijoje veisiasi ančiasnapiai, Australijoje, Naujojoje Gvinėjoje ir Tasmanijoje – echidnos.

          Iš kengūrų Tasmanijoje gyvena endeminė rūšis – rusvapilviai filanderiai. Konvergencijos būdu Australijoje išsivystė sterblinių grupės, atitinkančios aukštesniųjų žinduolių biologines grupes: sterbliniai vilkai (jau išnykę), sterblinės kiaunės, sterblinės skruzdėdos, sterbliniai kurmiai, vombatai. Paplitusios sterblinės pelės, bandikutai.

          Australijoje ir gretimose salose gyvena daugiau kaip 40 rūšių laipiojančių sterblinių: kuskusai, kuslapės, sterblinės voverės skraiduolės, koalos.

          Gausu paukščių: kazuarų, emu, rojaus paukščių, didžiakojų vištų, papūgų kėjų, pelėdinių papūgų, nimfinių papūgėlių, kakadu, lyrauodegių, juodųjų gulbių. Iš roplių paplitusios apykaklėtosios agamos, gigantiniai varanai, taipanai, lapauodegiai gekonai, molochai, molukų burdriežiai, iš varliagyvių – Australijos rupūžės, liopelmos. Būdingos žuvys – Australijos ragadančiai.

          Didžiajame Barjeriniame rife gyvena daugiau kaip 1500 rūšių žuvų, apie 350 rūšių koralų, daug įvairių pinčių, moliuskų tridaknų.

Žemyno gyventojai

          Didžioji dalis Australijos gyventojų kilę iš XIX ir XX amžiuje atvykusių imigrantų, iš pradžių daugiausia iš Britanijos ir Airijos, vėliau ir iš kitų šalių – Italijos, Graikijos ir kt.

          Per keturis dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo atvyko 4,1 milijonai žmonių iš 120 šalių.

          Pagal 1986 metų duomenis kas penktas australas gimė užsienyje. Nuo to laiko, kai Australijoje pasirodė pirmieji persikėlėliai iš Europos, imigracija vaidina didelį vaidmenį šalies vystymesi. Didelė gyventojų dalis yra kilę iš Azijos. Pagal 2001 m. surašymą aborigenai sudaro 2 proc. gyventojų.

          Dėl Australijos geografijos ir klimato ypatumų didžioji dalis Australijos gyventojų susitelkę miestuose rytinėje, pietinėje ir pietvakarių pakrantėse.

          Anglų kalba yra pagrindinė, nors kai kurios išlikusios aborigenų bendruomenės išlaikė ir savo kalbą. Daugelis pirmos, o dažnai ir antros kartos imigrantų iš neanglakalbių šalių yra dvikalbiai.

          Dauguma Australijos gyventojų – krikščionys, iš jų daugiausia Romos katalikų ir anglikonų. Nuo XVIII a. veikia savarankiška Australijos Anglikonų Bažnyčia. Kiti krikščionys – Antiochijos apeigų katalikai (maronitai), baptistai, evangelikai liuteronai, presbiterionai, stačiatikiai melchitai. Yra budistų, hinduistų, musulmonų bendruomenių. Dalis australų aborigenų išpažįsta tradicinę religiją, kurios pagrindiniai bruožai totemizmas ir tikėjimas vadinamuoju sapnų laiku.

Valstybės

          Australija, oficialiai Australijos Sandrauga – šešta pagal plotą pasaulio valstybė, apimanti Australijos žemyną, Tasmanijos salą ir daug mažesnių aplinkinių salų.

Įdomūs faktai

1. Australijoje yra keletas ryškių rožinių ežerų, natūraliai susidariusių dėl druskos vandens dumblių, kurie išskiria raudoną pigmentą vandenyje.
2. Pasaulio nuodingiausių gyvūnų dešimtuke net penki yra iš Australijos. Dėl to Australiją viena iš pavojingiausių vietų gyventi pasaulyje.
3. Australijoje avių yra kelis kartus daugiau nei gyventojų.
4. Australija – seniausias žemynas. Apie du trečdalius jo teritorijos apima dykumos ir pusdykumės.
5. Daug Australijoje gyvenančių gyvūnų ir augalų rūšių būdingos tik šiam žemynui. Australija ilgiau buvo atskirta nuo kitų žemynų, tad jos gamta vystėsi savaip.
6. Į rytus nuo Australijos esantis Didysis barjerinis rifas yra didžiausias pasaulyje koralinis rifas, nusidriekęs daugiau kaip 2000 km. Šį atskirų koralinių rifų, salų, seklumų ir lagūnų junginį, vieną iš pasaulio gamtos stebuklų, supildė koraliniai polipai.