Azija – didžiausia pasaulio dalis (apie 33 proc. viso Žemės paviršiaus be Antarktidos), čia gyvena apie 60 proc. pasaulio gyventojų. Su Europa sudaro Eurazijos žemyną. Čia – daugiausiai gyventojų ir didžiausią kultūrų įvairovė.
Ką žinai apie Aziją? Susipažink su Azija ir atsakyk į klausimus:
Kuo ypatingas šis žemynas?
Kas skirią Aziją nuo Europos?
Kokiose klimato juostose yra šis žemynas?
Koks aukščiausiais žemyno taškas?
Kokie gyvūnai gyvena Azijoje?
Kokie augalai auga Azijoje?
Ar žinote, kiek Azijoje yra nepriklausomų valstybių?
Detaliau >>>Geografinė padėtis
Azija didžiausia pasaulio dalis. Paviršiaus plotas 44,4 mln. km2 (33 % Žemės sausumos paviršiaus, be Antarktidos). 3,6 mlrd. gyventojų. Su Europa sudaro Eurazijos žemyną; Azija užima 4/5 jo ploto. Beveik visa Azija yra Šiaurės pusrutulyje (išskyrus Malajų salyno dalį).
Šiaurėje Azijos krantus skalauja Arkties vandenynas, rytuose – Ramusis vandenynas, pietuose – Indijos vandenynas, pietvakariuose – Atlanto vandenyno jūros: Viduržemio jūra, Egėjo jūra, Marmuro jūra, Juodoji jūra. Aziją nuo Šiaurės Amerikos skiria Beringo sąsiauris, nuo Afrikos – Sueco kanalas, Raudonoji jūra ir Adeno įlanka, nuo Europos – Bosforo ir Dardanelų sąsiauriai.
Sutartinė riba tarp Azijos ir Europos (ilgis apie 3000 km) eina Uralo ir Kaukazo kalnų vandenskyromis, tarp jų – Uralo upe ir Kaspijos jūros šiaurinę pakrante, Kaukazas priskiriamas Europai. Sutartinė riba tarp Azijos ir Australijos bei Okeanijos eina per Timoro jūrą ir Arafuros jūrą bei Dampiero sąsiaurį, tarp Malajų salyno ir Naujosios Gvinėjos.
Tolimiausi Azijos žemyninės dalies kyšuliai: šiaurėje – Čeliuskino kyšulys (77° 43′ šiaurės platumos), pietuose – Piaji (1° 16′ šiaurės platumos), vakaruose – Babos kyšulys (26° 10′ rytų ilgumos), rytuose – Dežniovo kyšulys (169° 40′ vakarų ilgumos). Didžiausias plotis pagal dienovidinius 8400 km, pagal lygiagretes – 8590 kilometrų.
Kranto linijos ilgis 62 000 kilometrų. Prie Azijos šiaurinių krantų yra Karos jūra, Laptevų jūra, Rytų Sibiro jūra ir Čiukčių jūros (Arkties vandenyno dalys), prie rytinių – Beringo jūra, Ochotsko jūra, Japonijos jūra, Geltonoji jūra, Rytų Kinijos jūra, Pietų Kinijos jūra (Ramiojo vandenyno); pietryčiuose tarp Malajų salyno ir Filipinų salų – Sulu jūra, Sulavesio jūra, Molukų jūra, Seramo jūra, Bandos jūra, Floreso jūra ir Javos jūra. Prie Azijos pietinių krantų yra Andamanų jūra, Bengalijos įlanka, Arabijos jūra.
Pusiasaliai sudaro 19 % Azijos paviršiaus; didžiausi: Jamalo pusiasalis, Gydano pusiasalis, Taimyro pusiasalis, Čiukčių pusiasalis, Kamčiatkos, Korėjos pusiasalis, Indokinijos pusiasalis, Indostano pusiasalis, Arabijos pusiasalis, Mažosios Azijos pusiasalis.
Saloms tenka apie 7 % Azijos ploto; didžiausi salynai: Šiaurės Žemės, Naujojo Sibiro salos, Kurilų salos, Japonijos salos, Filipinų, Malajų salynas (Kalimantanas, Sulavesis, Java, Sumatra), Riukiu salos; pavienės didžiausios salos: Sachalinas, Taivanas, Šri Lanka. Didžiausias atstumas nuo jūros 2500 kilometrų.
Klimatas
Kadangi Azija tęsiasi nuo pat Arkties iki pusiaujo, joje driekiasi visos klimato juostos. Didžiojoje Azijos dalyje (ypač, vidutinių platumų juostoje) būdingas žemyninis klimatas su šaltomis žiemomis ir karštomis vasaromis.
Azijos klimato įvairovę lemia jos geografinė padėtis, didžiulis kompaktiškas paviršiaus plotas, kalnų grandinių platuminė kryptis, musoninė cirkuliacija, šaltosios Kurilų (Oja Šio) ir šiltosios Kuro Šio srovės įtaka. Azija įeina į visas Šiaurės pusrutulio klimato juostas: pietryčiuose – į ekvatorinę, pietuose – į subekvatorinę, tropinę ir subtropinę, viduryje – į vidutinio klimato, šiaurėje – į subpoliarinę (subarktinę) ir poliarinę (arktinę). Malajų salyno pietinis pakraštys įsiterpia į Pietų pusrutulio ekvatorinę juostą.
Pietryčių Azijos salų ir Malakos pusiasalio vidutinė metinė temperatūra daugiau kaip 20 °C, metinis kritulių kiekis 1500–3500 mm; dažni ciklonai. Pietų ir Pietryčių Azijos klimatas musoninis, žiema sausa; kritulių per vasaros pusmetį iškrinta apie 1000 mm, vidutinė metinė temperatūra iki 20 °C (vasarą vidurdienį būna iki 45 °C; aukščiausia temperatūra 58 °C užregistruota Nosratabade, Dešte Luto dykumoje), pavasarį ir rudenį būna taifūnų.
Pietvakarių Azijos Viduržemio jūros pakrantėse (Mažojoje Azijoje) klimatas sausas, metinis kritulių kiekis mažiau kaip 250 mm (įdubose mažiau kaip 100 mm), liepos vidutinė temperatūra daugiau kaip 30 °C; žiema šilta, vėjuota, būna dulkių audrų. Didžiųjų kalnynų ir plokščiakalnių klimatas šaltas ir sausas, šlaituose, esančiuose priešais drėgnąsias oro mases, gausu kritulių. Indijos šiaurės rytuose, Asamo kalnuose (Čerapundžis) vidutinis metinis kritulių kiekis 11 777 mm (didžiausias Žemėje).
Paviršius
Azijos paviršiaus vidutinis aukštis 990 m; po Antarktidos – aukščiausia pasaulio dalis. Vyrauja kalnai ir plokščiakalniai (apie 75 % viso ploto). Azijoje yra aukščiausia Žemės viršūnė – Džomolungma (8848,86 m), arba Everestas, žemiausia sausumos vieta – Negyvosios jūros pakrantė (jūros vandens paviršiaus altitudė –423 m) ir giliausias ežeras – Baikalas (didžiausias gylis 1620 metrų).
Azijos kalnai sudaro dvi dideles juostas. Viena juosta eina į rytus nuo Egėjo ir Juodosios jūrų per visą Aziją: nuo Mažosios Azijos (Ponto kalnai, Tauro kalnai) per Armėnijos kalnyną, Irano kalnyną (šiaurėje – Elburso kalnai, pietuose – Zagroso kalnai ir Suleimano kalnai), Hindukušą, Karakorumą, Tibeto kalnyną, Himalajus, pasuka į pietus ir pietryčius, Arakano kalnais, Taneno, Bilauktaungo kalnais pereina į Malajų salyno kalnus. Nuo šios juostos ties Pamyru į rytus atsišakoja Kunluno, Altintago, Nanšano ir Činlingo kalnagūbriai.
Kita Azijos kalnų juosta ištįsusi iš pietvakarių į šiaurės rytus nuo Tian Šanio iki Čiukčių pusiasalio; apima Altajų, Sajanus, Jablonovo kalnagūbrį, Stano kalnyną, Stano kalnagūbrį, Džugdžuro kalnus, Kolymos kalnyną. Iš šiaurės vakarų prie šios kalnų juostos šliejasi Vidurio Sibiro plokščiakalnis, atsišakoja Čerskio kalnagūbris ir Verchojansko kalnagūbris. Tarp abiejų kalnų juostų plyti Centrinės Azijos aukštosios lygumos ir plokščiakalniai.
Salų, juosiančių Ramiojo vandenyno pakraščio jūras, paviršius daugiausia kalnuotas; daug ugnikalnių. Indostano ir Arabijos pusiasalius užima Dekano plokščiakalnis ir Arabijos plokščiakalnis; jų pakraščiuose yra kalnų (Vakarų Ghatai ir Rytų Ghatai, Hidžazo kalnai).
Azijos kalnynų būdingas bruožas – aukšti plokščiakalniai (Anatolijos plokščiakalnis, Mongolijos, Gobio, Tibeto) ir tarpukalnių įdubos (Kašgaro įduba, Džungarijos, Caidamo lyguma, Ferganos slėnis). Apie 25 % Azijos ploto užima lygumos ir žemumos; didžiausios – Vakarų Sibiro lyguma ir Turano žemuma.
Augalija
Šiaurės Azijos augalija sudaro platumines juostas, beveik atitinkančias klimato ir dirvožemio juostas. Šiaurėje yra bemiškė poliarinė (arktinių dykumų ir žolinės-krūminės tundros) juosta. Pietuose ji pereina į miškatundrę ir spygliuočių miškų (taigos) zoną, kurioje daug didžiulių pelkių. Toliau į pietus yra miškastepės augalijos zona, ši pereina į bemiškę stepių zoną.
Azijos vakaruose ir vidurinėje dalyje stepės pereina į pusdykumes ir dykumas. Vidurinės Azijos aukštikalnės yra daugiausia bemiškės, tik jų išoriniai (priešvėjiniai) šlaitai (pvz., Tibeto rytuose, Himalajų pietuose) apaugę daugiausia spygliuočių miškais.
Mažosios Azijos, Sirijos, Palestinos pakrantėse auga visžaliai makijos ir friganos sąžalynai, pušys. Pietryčių Azijoje auga daugiausia drėgnieji visžaliai miškai (ypač Malajų salyne), juose gausu įvairių medžių rūšių. Į šiaurę nuo jų, beveik iki Pietų Kinijos, auga visžaliai miškai.
Salose ir pusiasaliuose paplitę lapus metantys musoniniai miškai. Indokinijos pusiasalio sausiausiose vietose auga savanų augalija, pelkėtose jūrų pakrantėse – mangrovės. Didelius Azijos plotus užima dirbami laukai. Iš Azijos kilę ryžiai, sojos, arbatmedžiai, tikrieji ir apelsininiai citrinmedžiai, bananai, kokospalmės, cukranendrės, kviečiai, avižos, miežiai, kanapės, agurkai.
Gyvūnija
Tundroje veisiasi šiauriniai elniai, poliarinės lapės, baltieji kiškiai, lemingai, Arkties jūrų pakrantėse – baltieji lokiai, ruoniai, peri jūriniai paukščiai (alkos, kirai, narai), taigoje veisiasi rudieji lokiai, vilkai, lūšys, elniai, briedžiai, bebrai, barsukai, šernai, erniai, sabalai, peri tetervinai, kurtiniai, stepėse veisiasi vilkai, šakalai, antilopės, švilpikai, starai, dykumose – saigos, gazelės, džeiranai, kulanai, kupranugariai.
Tibeto kalnynui būdingi jakai, Rytų Azijai – tigrai, mangutai, fazanai, Artimiesiems Rytams – kupranugariai. Į pietus nuo Himalajų esanti Azijos dalis įeina į orientalinę, arba Indijos–Malajų, sritį. Joje gyvūnija labai įvairi ir gausi. Gausu beždžionių (gibonų, makakų, orangutanų), yra azijinių dramblių, baltaliemenių tapyrų, raganosių, arnių (indiškųjų buivolų), tigrų, gepardų, antilopių, iš paukščių – fazanų, povų. Daug roplių rūšių (pitonai, kobros, driežai). Arabijos pusiasalis įeina į etiopinę zoogeografinę sritį, turi bendrų rūšių su Afrikos fauna.
Žemyno gyventojai
Apie 4,772,284,230 žmonių visame Azijos žemyne. Čia yra didžiausios pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybės – Kinija, Indija, be to, didelės valstybės – Indonezija, Pakistanas, Bangladešas, Japonija. Tankiausiai gyvenama Singapūre, rečiausiai – Mongolijoje. Retai gyvenama Tibete, Rusijos rytuose, Kazachijoje.
Azijos pagrindinė rasė yra Mongolidai (Azijiečiai). Azijos gyventojų etninė sudėtis daugialypė. Yra įvairių etninių bendrijų – nacijų (moderniųjų tautų), tautų (mažų ir labai gausių), genčių junginių, genčių. Kai kuriose šalyse (Indija, Indonezija, Filipinai ir kitur) tautų kūrimosi procesai tebevyksta.
Azijoje skiriama daugiau kaip 1000 etninių bendrijų: kinų, bengalų, indų (kalbančių hindi kalba) ir japonų. Dauguma Azijos valstybių (Afganistanas, Mianmaras, Filipinai, Indija, Indonezija, Iranas, Kinija, Tailandas, Vietnamas) daugiatautės, jų sienos dažniausiai nesutampa su etninių bendrijų gyvenamųjų teritorijų ribomis. Tik Bangladešo, Japonijos, Korėjos, Mongolijos gyventojų daugumą sudaro viena tauta.
Azijoje yra apie 650 mln. hinduistų, 550 mln. musulmonų, 500 mln. budistų, 190 mln. konfucianistų ir daoistų, 148 mln. krikščionių, 4 mln. judėjų, 3 mln. džainų (XX a. pabaigoje), naujųjų religinių judėjimų šalininkų, tradicinių religijų išpažinėjų. Iš Azijos yra kilusios 3 pasaulinės religijos – budizmas, krikščionybė, islamas.
Valstybės
Azijoje yra 48 nepriklausomos valstybės; Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija ir Kipras geopolitiškai yra Europoje. Azijai priklauso 78 % Rusijos teritorijos, 95 % Kazachijos, 97 % Turkijos ir nedidelė (3 %) Egipto teritorijos dalis (Sinajaus pusiasalis). Dauguma Azijos valstybių – respublikos. Populiariausia Azijos šalis yra Kinija.
Įdomūs faktai
- Azija laikoma žmonių civilizacijos lopšiu.
- 85% Sibiro teritorijos užima amžinas įšalas.
- Antsvorį draudžia Japonijos įstatymai.
- Plačiausia upės delta- Gango ir Bramaputros (86 tūkst. km²).
- Drėgniausia Žemės vieta – Čerapundžis (10 798 mm).
- Giliausias ežeras- Baikalas (1620 m).
- Labiausiai nuo jūros nutolusi sausumos vieta – Džungarija.
- Giliausia Žemės įduba- Negyvoji jūra (-400 m žemiau jūros lygio).
- Tankiausiai gyvenama valstybė – Bangladešas (781 žm./km²).
- Šiaurės pusrutulio šalčio polius – Oimanokas (-68 °C ).