Briedis – stambiausias elninių šeimos žinduolis.
Nugara, šonai ir krūtinė vasarą tamsiai rudos spalvos, papilvė, apatinė ir vidinės kojų dalys baltos. Žiemą kailis truputį šviesesnis. Snukis kuprotas. Pasmakrėje kabo 20–30 cm ilgio, apaugusi ilgais plaukais odos raukšlė – „barzda“. Patinai sveria daugiau kaip 550 kg, patelės apie 400 kg. Patino kūno ilgis 210–273 cm, patelės 206–250 cm. Minta medžių ūgliais, lapais, žieve, žole. Vasarą gyvena pavieniui, išskyrus pateles su jaunikliais, žiemą – nedideliais būriais.
Briedžiai aktyviausi dieną. Moka gerai plaukti, dažniausiai galima juos rasti prie upelių ir šalia vandens telkinių. Jie greitai juda sausumoje – bėgimo greitis gali pasiekti 56 km/h. Jie sugeba tolygiai bėgti 32 km/h, tai yra daugiau negu įprasto žmogaus bėgimo greitis.
Briedžių pėdsakų ilgis priklauso ne tik nuo žvėries amžiaus, bet ir nuo to, ar pėdsaką paliko patinas, ar patelė. Pavyzdžiui, suaugusio patino apie 15,5 cm, suaugusios patelės apie 14 cm, vienerių – trejų metų nuo 10 iki 12 cm, jauniklio – apie 6 cm.
Ilgas kojas ir tokias dideles kanopas gamta briedžiams davė tam, kad jie galėtų įveikti liūnus, supelkėjusias kūdras, storus brūzgynus ir gilias, purias sniego pusnis. Vienas iš nepatogumų – kad atsigertų, šie žvėrys turi arba atsiklaupti ant priekinių kojų, arba giliai bristi į vandenį.
Ragai briedžiams auga pakrypę į galvos šonus (elnių ir stirnų ragai auga statmenai).
Jaunikliui patinui ketvirtą ar penktą mėnesį pradeda augti ragų kelmeliai, o pirmieji ragai – kitų metų balandžio-gegužės mėnesiais. Suaugę patinai ragus meta spalio, lapkričio ar gruodžio mėnesiais. Kitų metų ragai pradeda augti žiemos pabaigoje, o nusitrina rugpjūčio mėnesį. Gražiausius, geriausiai išsivysčiusius ragus turi 8-10 metų patinai. Briedžių ragai būna mentėti, siauramenčiai ir šakoti. Jų svoris – iki 15 kg.
Ragai – gyvas, krauju maitinamas ir švelnia oda padengtas darinys. Kai rago augimas baigiasi ir jis tampa negyvas, sukaulėjęs, ant rago esančią sudžiūvusią nefunkcionalią odą žvėris nutrina į medžius, krūmus. Kaulinis audinys iš pradžių būna baltas, tačiau medžiai, į kuriuos žvėrys trina ragų odą (ąžuolai, alksniai, beržai ir t.t), nudažo ragus įvairaus intensyvumo ruda spalva. Šie ragai kasmet numetami ir jų vietoje auga nauji.