Indijos vandenynas – trečias pagal dydį vandenynas, kuriame apie 5000 salų, daugelį jų supa koraliniai rifai. Jis skalauja Afrikos, Azijos ir Australijos krantus.
Ką žinai apie Indijos vandenynas? Susipažink su Indijos vandenynu ir atsakyk į klausimus:
Kokia giliausia šio vandenyno vieta?
Kokia vandenyno gyvūnija ir augalija?
Kuri sala didžiausia?
Detaliau >>>Pasaulinio vandenyno dalis, esanti tarp Afrikos, Azijos, Australijos ir Antarktidos. Pietvakariuose jungiasi su Atlanto vandenynu; sutartinė riba eina į pietus nuo Adatos kyšulio, išilgai 20° rytų ilgumos. Rytuose (per Malajų salyno sąsiaurius ir Toreso sąsiaurį) ir pietryčiuose (per Baso sąsiaurį) susisiekia su Ramiuoju vandenynu; riba eina nuo Malakos sąsiaurio, Sumatros, Javos, Timoro, Naujosios Gvinėjos salų pietiniais krantais iki Toreso sąsiaurio, nuo Australijos – Baso sąsiauriu ir nuo Tasmanijos salos Pietryčių kyšulio – 147° rytų ilgumos dienovidiniu iki Antarktidos.
Indijos vandenyno piečiausia dalis, į pietus nuo linijos, jungiančios Adatos kyšulį (Afrika) ir Leuvino kyšulį (Australija), kartais priskiriama Pietų vandenynui.
Indijos vandenyno plotas (su jūromis) 76,16 mln. km2 (21 % Pasaulinio vandenyno ploto), vandens tūris 282,65 mln. km3, vidutinis gylis 3711 m, didžiausias 7729 m (Sundos lovyje; kitais duomenimis, 7450 metrų).
Indijos vandenyno baseinui priklauso 17,1 % (20,7 mln. km2) žemynų ploto; įteka Limpopo, Zambezė, Džuba (Afrika), Šat al Arabas, Indas, Ganga su Bramaputra, Godavaris, Iravaddis, Salvinas (Azija), Murėjaus (Australija).
Indijos vandenyno kranto linija (išskyrus šiaurinę) nelabai vingiuota. Jūros: šiaurėje – Raudonoji jūra, Arabijos jūra, Lakadyvų, Andamanų jūra, rytuose – Timoro jūra, Arafuros jūra (kartais priskiriamos Ramiajam vandenynui), pietuose (prie Antarktidos) – Kosmonautų jūra, Sandraugos jūra, Daviso jūra. Įlankos: Adeno įlanka, Persijos įlanka, Omano įlanka, Khambhato įlanka, Bengalijos įlanka, Karpentarijos įlanka, Juozapo Bonaparto įlanka, Ryklių įlanka, Geografo įlanka, Didžioji Australijos įlanka, Spencerio įlanka, Šventojo Vincento įlanka. Didžiausią, Bengalijos įlanką, dar Persijos, Omano ir Adeno įlankas dėl savito hidrologinio režimo galima priskirti jūroms. Didžiausios salos: Madagaskaras, Ceilonas, Tasmanija, Melville’io sala, Kengūrų sala, Niaso sala, Sokotra; salynai: Andamanų salos, Nikobarų salos, Mentawai salos, Lakadyvų salos, Maldyvų, Chagoso salynas, Amirantų, Seišelių salos, Maskarenų salos, Komorų salos, Kergueleno salos, Heardo ir Makdonaldo salos.
Klimatas
Indijos vandenynas plyti tarp Vėžio atogrąžos ir Pietų poliaračio. Šiaurinė dalis yra musoninio klimato zonoje; vasarą pietvakarių musonas atneša ekvatorines oro mases, žiemą šiaurės rytų musonas – tropines oro mases. Šaltam orui iš šiaurės prasiveržti trukdo aukšti Centrinės Azijos kalnai. Tarp 10° ir 30° pietų platumos klimatą lemia pasatai. 40°–50° platumoms būdingi smarkūs vakarų vėjai, ypač vasario mėnesį. Indijos vandenyno šiaurėje, apie pusiaują, vasarą oro temperatūra 25–27 °C, žiemą 20 °C; dažni tropiniai ciklonai. Bengalijos, Adeno, Omano ir Persijos įlankose oro temperatūra 30–34 °C. Ties 30° pietų platumos vasarą temperatūra 20–25 °C, žiemą 15 °C, ties 50° pietų platumos atitinkamai 5 ir 0 °C. Antarktidos pakrantėse dar šalčiau, vyrauja rytų vėjai.
Dugno reljefas
Indijos vandenyno dugnas yra ant 3 litosferos plokščių: Afrikos, Indijos–Australijos ir Antarktidos. Jas skiria vandenynų vidurio kalnagūbriai – spredingo zona. Indijos vandenyno dugne yra dienovidinių kryptimi ištįsusių kalnagūbrių (apie 5000 km ilgio Rytų Indijos kalnagūbris, Maldyvų, Maskarenų, Madagaskaro, Kergueleno), kurių reljefas skiriasi nuo spredingo zonos kalnagūbrių, nes neturi rifto; manoma, kad jie – senojo Gondvanos žemyno liekanos. Kalnagūbriai ir pakilumos skaido vandenyno guolį į daugelį dubumų.
Augalija ir gyvūnija
Gyvojo pasaulio gausa ir įvairovė būdinga Arabijos jūrai, Adeno įlankai ir Somalio pusiasalį skalaujantiems vandenyno plotams; iki 100 m gylio vandens sluoksnyje zooplanktono biomasė 100 mg/m3. Bengalijos įlankoje ir Andamanų jūroje biologinis produktyvumas mažesnis, o Indijos vandenyno pietinėje dalyje mažiausias. Vandenyne veisiasi kalmarai, langustai, skraidančiosios žuvys, skumbrės, tunai, ančiuviai, nototenijos, kriliai, prie Antarktidos – banginiai, pingvinai, albatrosai. Ypač gausi koralų rifų ir mangrovinių pakrančių gyvūnija.
Įdomūs faktai
- Pagal užimtą plotą Indijos vandenynas užima trečią vietą po Ramiojo vandenyno ir Atlanto vandenyno.
- Vidutinis Indijos vandenyno gylis yra 3890 metrų. Senovėje šis vandenynas buvo vadinamas „Rytų vandenynu“.
- Visos klimato zonos pietiniame pusrutulyje eina per Indijos vandenyną. Netoli Antarktidos Indijos vandenyne yra ledas.
- Šio vandenyno podirvyje yra didžiulės naftos ir gamtinių dujų atsargos.
- Indijos vandenyne yra toks fenomenalus reiškinys kaip „švytintys ratai“, kurio išvaizdos net mokslininkai negali paaiškinti.
- Didžiausi koralų rinkiniai, rasti Indijos vandenyne.
- Mėlynai žieduotas aštuonkojis yra vienas iš pavojingiausių padarų žmonėms, jis gyvena Indijos vandenyne.
- Indijos vandenyną oficialiai atrado Europos navigatorius Vaskas da Gama.
- Vidutinė vandenyno vandens temperatūra siekia 20 laipsnių šilumos, todėl jis laikomas šilčiausiu pasaulyje.
- XV a. Indijos vandenynas buvo vienas iš pagrindinių transporto kelių pasaulyje.
- Šis vandenynas yra nepaprastai populiarus banglentininkų.
- Šio vandenyno teritorijoje kasami perlai ir perlamutras.
- Didieji baltieji ir tigriniai rykliai gyvena Indijos vandenyno vandenyse.
- Didžiausias žemės drebėjimas Indijos vandenyne įvyko 2004 m. Ir pasiekė 9,3 balo.
- Seniausia dinozaurų epochoje gyvenusi žuvis buvo rasta Indijos vandenyne 1939 m.