Marsas iš Žemės matomas plika akimi kaip ryški rausvos spalvos žvaigždė. Dėl rausvo atspalvio žvelgiant iš Žemės kartais vadinama „raudonąja planeta”. Marso paviršiuje daug kraterių, yra kanjonų, plokštikalnių, lygumų, ugnikalnių. Ši planeta pavadinta romėnų karo dievo vardu.
Marsas – ketvirtoji pagal atstumą nuo Saulės ir septintoji pagal dydį planeta. Atstumas tarp Marso ir Saulės yra apie 228 milijonai km. Ji yra uolinė planeta.
Marso metai tunka 687 Žemės dienas, nes būtent per tiek laiko planeta apskrieja aplink Saulę. Raudonoji planeta turi keturis skirtingus sezonus, tik jie trunka ilgiau nei Žemės sezonai, o dėl kiaušinio formos judėjimo trajektorijos, sezonų trukmė skirtinga. Žiemos būna gerokai šaltesnės, o vasaros gerokai šiltesnės. Dienos ilgis Marse praktiškai nesiskiria nuo mūsų planetos. Para Marse trunka 24 val. 39 minutes ir 35 sekundes. Vidutinė „oro” temperatūra Marse – apie -60 °C, tačiau ji svyruoja nuo -126 °C iki +20 °C. Temperatūra dramatiškai pasikeisti Marse gali ir per savaitę. Temperatūros pokyčius Marse labai dažnai lydi galingos dulkių audros – kartais jos keletą dienų apgaubia visą planetą. Fiziškai jos organizmui gal ir nepakenktų, tačiau smulkios dulkės gali sutrikdyti elektronikos darbą ir stabdyti saulės energija varomų instrumentų darbą. Gyvenant Marse netektų sukti galvos dėl vulkano išsiveržimo.
Atmosfera yra 100 katrų plonesnė nei Žemės ir sudaryta daugiausiai iš anglies dvideginio, azoto bei argono dujų. Planetos paviršiaus topografija – slėniai, upių deltos, ežerai ir uolienos liudiją, kad Marse kadaise būta vandens ir didelių potvynių.