Neptūnas yra aštuntoji planeta nuo Saulės ir tolimiausia žinoma Saulės sistemos planeta.
Ji yra ketvirta pagal skersmenį planeta, trečia pagal dydį ir tankiausia planeta milžinė. Jos masė yra 17 kartų didesnė už Žemės. Planeta aplink Saulę apskrieja kartą per 164,8 metų, vidutiniu 4,5 mlrd. km atstumu.
Neptūno, kaip ir kitų dujinių milžinų (Jupiterio ir Saturno), atmosferą daugiausia sudaro vandenilis ir helis, taip pat angliavandeniai ir galbūt azotas, tačiau joje yra daugiau vandens, amoniako ir metano ledo.
Panašiai kaip Uranas, jo vidus daugiausia sudarytas iš ledo ir uolienų. Abi planetos paprastai laikomos „ledo milžinėmis“, kad būtų galima jas atskirti nuo kitų dujinių milžinų.
Neptūnas pavadintas romėnų jūros dievo vardu ir turi astronominį simbolį ♆, vaizduojantį Neptūno trišakį.
Neptūnas yra nematomas plika akimi ir yra vienintelė Saulės sistemos planeta, atrasta remiantis matematinėmis prognozėmis, o ne stebėjimais.
Viename iš pirmųjų užfiksuotų stebėjimų, kada nors atliktų teleskopu – 1612 m. gruodžio 28 d. ir 1613 m. sausio 27 d. Galileo Galilėjaus brėžiniuose – nubraižyti taškai, kurie atitinka dabar žinomą Neptūno padėtį tomis dienomis.
Abu kartus, atrodo, Galilėjus supainiojo Neptūną su nejudančia žvaigžde, kai jis nakties danguje pasirodė arti Jupiterio.
Neptūną gaubia audringa atmosfera. Joje stebimas sūkurys, vadinamas Didžiąja Tamsiąja Dėme. Iš visų planetų, Neptūne siautėja didžiausi vėjai. Apskaičiuota, kad jo atmosferos temperatūra lygi -210℃.