Pietų Amerika – ketvirtas pagal plotą pasaulio žemynas, į pietus nuo Šiaurės Amerikos, esantis tarp Atlanto (rytuose), Ramiojo (vakaruose) vandenynų. Nors Pietų Amerikos žemyno žmonės gyvena nei šiaurinės kaimynės, šalys pasižymi gausiais gamtos ištekliais. Pagrindinė portugalų ir ispanų invazijos XVI amžiuje priežastis buvo naudingosios iškasenos. Šio žemyno tautų kalbos ir kultūros iki šių dienų formuoja tenykščių žmonių gyvenimą.
Ką žinote apie Pietų Ameriką? Susipažink su Pietų Amerika ir atsakyk į klausimus:
Kuo ypatingas šis žemynas?
Kas skirią Pietų Ameriką nuo Šiaurės Amerikos?
Kokiose klimato juostose yra šis žemynas?
Koks aukščiausiais žemyno taškas?
Kokie gyvūnai gyvena Pietų Amerikoje?
Kokie augalai auga Pietų Amerikoje?
Ar žinote, kiek Pietų Amerikoje yra nepriklausomų valstybių?
Detaliau >>>Geografinė padėtis
Žemynas Vakarų pusrutulyje, į pietus nuo Šiaurės Amerikos, tarp Atlanto (rytuose) ir Ramiojo (vakaruose) vandenynų. Didesnioji žemyno dalis yra Pietų pusrutulyje. Plotas 17,7 mln. km2, su salomis 18,3 mln. km2 (apie 12 % Žemės sausumos ploto).
Pietų Amerika ketvirtas pagal dydį (po Eurazijos, Afrikos ir Šiaurės Amerikos) žemynas. Ilgis iš šiaurės į pietus apie 7500 km, didžiausias plotis iš vakarų į rytus apie 5150 kilometrų.
Prie Pietų Amerikos šiaurinių krantų yra Karibų jūra, pietuose – 800 km pločio Dreiko sąsiauris, skiriantis Pietų Ameriką nuo Antarktidos. Tolimiausi Pietų Amerikos žemyninės dalies kyšuliai: šiaurėje – 12° 25′ šiaurės platumos (Galinaso kyšulys), pietuose – 53° 54′ pietų platumos (Frovardo kyšulys), rytuose – 34° 47′ vakarų ilgumos (Branco kyšulys), vakaruose – 81° 21′ vakarų ilgumos (Parinaso kyšulys). Ugnies Žemės salyne, Horno saloje, yra piečiausias Pietų Amerikai priskiriamos sausumos taškas 55° 59′ pietų platumos (Horno kyšulys).
Riba tarp Šiaurės Amerikos ir Pietų Amerikos eina Dariéno sąsmauka tarp Karibų jūros Dariéno įlankos ir Ramiojo vandenyno Buenaventuros įlankos.
Krantai mažai vingiuoti, išskyrus fjordais išraižytą vakarinių krantų pietinę dalį. Kranto linijos ilgis apie 28 700 kilometrų. Įlankų daugiausia pietinėje dalyje, didžiausios: Dariéno įlanka, Venesuelos įlanka, Parijos įlanka (šiaurėje), Guanabaros įlanka, La Platos įlanka, Šventojo Motiejaus, Šventojo Jurgio, Bahía Grandės (rytuose), Peno, Ancudo (vakaruose).
Didžiausi pusiasaliai: Guajiros pusiasalis, Paraguanos pusiasalis, Parijos pusiasalis (šiaurėje), Brunsvicko pusiasalis, Taitao pusiasalis (pietuose, vakariniame krante), Valdéso pusiasalis (pietuose, rytiniame krante).
Didžiausios salos ir salynai: Ugnies Žemė, Falklando salos, Marajó sala (Atlanto vandenynas), Galapagų salos, Velingtono sala, Santa Inésės sala, Chonoso salynas (Ramusis vandenynas).
Klimatas
Pietų Amerika yra visose klimato juostose, išskyrus arktinę ir subarktinę. Klimatui turi įtakos sezoniškai persislenkantys Pietų Atlanto ir Pietų Ramiojo vandenyno aukšto slėgio centrai subtropinėse platumose ir vandenynų srovės: šaltoji Peru (Ramiajame vandenyne), šiltosios Gvianos ir Brazilijos bei šaltoji Folklando (Atlante).
Dėl Andų kalnų išsidėstymo didžiąją (rytinę) Pietų Amerikos dalį veikia Atlanto oro masės, vyrauja ekvatorinė ir musoninė pasatinė cirkuliacijos.
Žemyno pietuose vyrauja vakarų oro pernaša iš Ramiojo vandenyno.
Amazonės žemumos vakarinės dalies ir aplinkinių kalnų bei plokščiakalnių klimatas ekvatorinis žemyninis; metinė vidutinė temperatūra 24–28 °C, per metus iškrinta 4000 mm kritulių.
Į šiaurę ir į pietus nuo ekvatorinės juostos (iki 20° pietų platumos) ir Amazonės žemumos rytinėje dalyje yra subekvatorinis musoninis klimatas; būdinga sausos žiemos.
Tropinis sausas žemyninis klimatas apima Pietų Amerikos vakarinę pakrantę su vidinėmis Andų dalimis tarp apie 4° pietų platumos ir 28° pietų platumos ir dėl šaltosios Peru srovės įtakos yra sausiausias žemyne (Atakamos dykumoje iškrinta apie 10 mm kritulių per metus), tačiau dažni jūriniai rūkai.
Pietų Amerikos rytuose (iki 28° pietų platumos) vyrauja tropinis jūrinis (drėgnas ir karštas, panašus į ekvatorinį) klimatas, Brazilijos plokščiakalnio pietuose – tropinis su vėsia žiema (iki 0 °C).
La Platos žemumai, esančiai tropinėje ir subtropinėje klimato juostose, būdinga klimato kontinentalumo stiprėjimas tolstant nuo Atlanto, todėl Pampos vakaruose klimatas yra subtropinis žemyninis su sausa vėsia žiema ir drėgna vasara.
Patagonijoje vidutinių platumų žemyninis pusdykumių klimatas (žiemą iki –25, vasarą iki 34 °C, iškrinta kritulių mažiau kaip 30 mm per metus). Panašus kritulių kiekis ir Ugnies Žemės salyne, tik čia metinių temperatūrų amplitudė maža (žiemą apie 1, vasarą 14 °C), labai vėjuota.
Paviršius
Paviršiaus vidutinis aukštis 655 m, didžiausias – 6960 m (Akonkagvos kalnas), žemiausia vieta – Valdéso pusiasalyje (–42 m). Žemumos iki 200 m aukščio užima apie 38 %, 200–500 m aukščio aukštumos ir plynaukštės – apie 29 %, 500–1000 m aukščio plotai apie 17 %, 1000–2000 m – apie 9 %, daugiau kaip 2000 m – apie 7 % Pietų Amerikos paviršiaus ploto.
Šiaurės vakarine ir vakarine pakrante driekiasi Andų kalnų sistema, prie kurios iš rytų prisišlieja plačios žemumos – Amazonės žemuma ir La Platos žemuma –, atskirtos plokščiakalniais ir tik siaura dalimi prieinančios prie Atlanto vandenyno. Išilgai Pietų Amerikos šiaurės rytinės pakrantės, tarp Orinoko ir Amazonės žiočių, yra Gvianos žemuma. Tarp Gvianos, Amazonės ir Orinoko žemumų, žemyno šiaurėje, plyti Gvianos plokščiakalnis (aukščiausia viršūnė Neblinos kalnas, 3014 m), rytinėje dalyje, tarp Amazonės ir La Platos žemumų bei Atlanto vandenyno, yra didžiausias Pietų Amerikoje Brazilijos plokščiakalnis (Bandeiros kalnas, 2890 m), susidaręs iš daugelio atskirų masyvų ir gūbrių. Žemyno pietuose Patagonijos plokščiakalnis (didžiausias aukštis 1879 m) į rytus nuo Andų pakopomis leidžiasi Atlanto vandenyno link.
Augalija
Visžaliai plačialapių miškai paplitę vietovėse, kuriose sausasis laikotarpis trunka mažiau negu mėnesį – Amazonės ir Orinoko baseinuose, Kolumbijoje, Gajanoje ir Atlanto vandenyno pakrantėse Brazilijoje. Brazilijoje ir Peru pasitaiko visžalių plačialapių miškų su vyraujančiais bambukais.
Vasaržaliai sausieji atogrąžų miškai paplitę srityse, kuriose sausasis laikotarpis trunka ilgiau negu 3 mėnesius. Daugiausia šio tipo miškų yra Bolivijoje, Brazilijos šiaurės rytuose, mažiau – Peru ir Venesueloje.
Užliejamieji atogrąžų miškai paplitę upių ir jūrų pakrantėse. Mangrovės didžiausius plotus užima ties Orinoko delta, Brazilijos šiaurėje, Kolumbijoje, Ekvadore ir Peru.
Kalnų miškai, augantys 500 ir 1000 m virš jūros lygio, didžiausius masyvus užima Anduose, mažiau – Gajanoje.
Krūmuotosios savanos labiausiai paplitusios Brazilijoje, bet nemaža jų dalis paversta ganyklomis ir dirbamaisiais laukais. Didžiausi atogrąžų savanų masyvai plyti Venesueloje, Bolivijoje ir Brazilijoje, nedaug – Urugvajuje ir Argentinoje. Užliejamųjų savanų daugiausia Venesueloje, Kolumbijoje, Brazilijoje ir Paragvajuje. Vidutiniškai šilto klimato srityse, daugiausia Čilėje ir Argentinoje, yra neaukštais krūmais apaugusių pelkių ir tyrulynų.
Gyvūnija
Pietų Amerikos fauna labai įvairi. Iš žinduolių gyvena sterbliniai (oposuminiai ir cenolestiniai), nepilnadančiai (skruzdėdiniai, tingininiai ir šarvuotiniai), plačianosės beždžionės, tik Pietų Amerikoje – šikšnosparniai vampyrai (paprastieji baltasparniai ir apželtakojai vampyrai), prie vandens telkinių – didžiausi pasaulio graužikai – kapibaros, yra kitų graužikų: šinšilų, nutrijų, jūrų kiaulyčių, plėšrieji (akiniuotieji lokiai, jaguarai, pumos, ocelotai, karčiuotieji vilkai), kupranugariniai (guanakai, vikunijos), kalniniai, lyguminiai ir Berdo tapyrai, pekariniai, elniniai, kiškiažvėriai.
Būdingi paukščiai: papūgos aros (raudonosios, hiacintinės mėlynosios aros), didieji, baltagurkliai tukanai, kolibriai, kondorai, harpijos, žabiru, mažieji kalakutiniai grifai, sakalai keleiviai, urvinės pelėdikės, tulžiai.
Iš roplių gyvena gyvatės (tarp jų didžiausias pasaulyje smauglys – anakonda), driežai, šonakakliai vėžliai, iguanos, kaimanai; iš varliagyvių daug medvarlių, rupūžės pipos, kirmrausos. Daug gėlavandenių žuvų: šamų, elektrinių ungurių, piranijų.
Žemyno gyventojai
Didžiausios pagal gyventojų skaičių žemyno valstybės: Brazilija, Kolumbija, Argentina, Venesuela, Peru.
Pietų Amerika – vienas rečiausiai gyvenamų žemynų. Gyventojai pasiskirstę labai netolygiai. Dauguma jų susitelkę Atlanto vandenyno pakrantės zonoje (nuo Brazilijos šiaurės rytinės dalies iki La Platos įlankos), Andų tarpukalnių slėniuose ir plokščiakalniuose (dažniausiai daugiau kaip 2000 m aukštyje), Karibų jūros pakrantės zonoje. Tankiausiai gyvenama Ekvadore, Kolumbijoje, Venesueloje, rečiausiai – Prancūzijos Gvianoje, Suriname, Gajanoje, Bolivijoje. Yra labai retai gyvenamų ir negyvenamų teritorijų (drėgnieji atogrąžų miškai Amazonės žemumoje, kai kurios Brazilijos plokščiakalnio vietos, Andų aukštikalnių sritys, Patagonija).
Gausiausia žemyno gyventojų grupė metisai (indėnų ir europiečių palikuoniai) vyrauja Kolumbijoje, Venesueloje, Ekvadore, Čilėje, Paragvajuje, kai kur Brazilijoje. Europiečių kilmės gyventojų daugiausia Argentinoje (97 %), Urugvajuje (88 %), Brazilijos pietinėse valstijose. Afrikiečių kilmės gyventojai telkiasi ten, kur kolonijiniu laikotarpiu buvo kuriamos plantacijos ir darbams jose buvo vežami vergai iš Afrikos: Brazilijos šiaurės rytinėje dalyje, Venesuelos ir Kolumbijos pakrantėse, Ekvadoro šiaurėje.
Valstybės
Pietų Amerikoje yra 12 nepriklausomų valstybių. Visos jos – respublikos. Didžiausios pagal plotą Pietų Amerikos valstybės: Brazilija, Argentina, Peru, Kolumbija, Bolivija. Prancūzijos Gviana (Pietų Amerikos šiaurės rytuose) yra Prancūzijos valda (užjūrio departamentas), Pietų Amerikai priskiriamos Folklando salos (Atlanto vandenyne, apie 500 km nuo žemyno pietrytinių krantų – Didžiosios Britanijos valda (užjūrio teritorija).
Įdomūs faktai
- Pietų Amerika dažnai vadinama lotynų kalba, o tai iš esmės neteisinga. Pietų Amerika yra geografinė, o lotynų – etnografinė.
- Visose Pietų Amerikos šalyse, išskyrus Braziliją, Surinamą ir Gajaną, ispanų kalba turi valstybinės kalbos statusą.
- Didžiausias Pietų Amerikos miestas – Brazilijos didmiestis San Paulas.
- Dauguma Pietų Amerikos šalių yra vienaip ar kitaip nesaugios, ypač dideli miestai.
- Pietų Amerikoje yra drėgniausia pasaulyje gyvenvietė – Kolumbijos miestelis Buenaventura.
- Sausiausia iš karštų dykumų pasaulyje – Čilės Atakama.
- Aukščiausia pasaulyje kalnų sostinė La Pasas yra Pietų Amerikoje (Bolivija).
- Iš visų Pietų Amerikos valstybių Peru gyventojai yra mažiausiai išsilavinę. Vienas iš dešimties Peru gyventojų nėra raštingas.
- Per Pietų Ameriką teka didžiausia upė pasaulyje Amazonė.
- Pirmasis europietis, apsilankęs Pietų Amerikoje, buvo Kristupas Kolumbas.
- Tik šiame žemyne gyvena anakondos – didžiausios pasaulyje gyvatės.
- Populiariausia sporto šaka visose be išimties Pietų Amerikos šalyse yra futbolas.
- Pietų Amerikoje yra aukščiausias pasaulyje Anchelio krioklys. Jo vandenys krenta žemyn iš daugiau nei kilometro aukščio.
- Ujunis, didžiausia pasaulyje druskos lyguma, yra Bolivijoje, kuri yra išdžiūvęs druskos ežeras.
- Kitas žymus ežeras Pietų Amerikoje yra Titikaka. Stebina du faktai: tai yra aukščiausias laivybai tinkamas ežeras pasaulyje (beveik 4 kilometrai virš jūros lygio!), taip pat yra vandenyno žuvų, nežinia kaip jos čia atsirado.
- Pietų Amerikos Kolkos kanjonas yra giliausias pasaulyje. Jo gylis dvigubai didesnis nei Didžiojo kanjono JAV.