Ramusis vandenynas – didžiausias ir giliausias pasaulyje, užima trečdalį Žemės rutulio, jis nusidriekęs nuo Azijos ir Australijos krantų iki Amerikos ir Antarktidos.
Ką žinai apie Ramųjį vandenyną? Susipažink su Ramiuoju vandenynu ir atsakyk į klausimus:
Kuo ypatingas šis vandenynas?
Kokia giliausia šio vandenyno vieta?
Kokia vandenyno gyvūnija ir augalija?
Kuri sala didžiausia?
Detaliau >>>Geografinė padėtis
Pasaulinio vandenyno dalis, esanti tarp Azijos, Australijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Antarktidos. Beringo sąsiauriu šiaurėje jungiasi su Arkties vandenynu, Panamos kanalu rytuose, Dreiko sąsiauriu ir Magelano sąsiauriu pietryčiuose – su Atlantu. Vakaruose (per Malajų salyno sąsiaurius ir Toreso sąsiaurį) ir pietvakariuose (per Baso sąsiaurį) susisiekia su Indijos vandenynu; riba eina nuo Malakos sąsiaurio Sumatros, Javos, Mažosios Sundos, Naujosios Gvinėjos salų pietiniais krantais iki Toreso sąsiaurio, nuo Australijos – Baso sąsiaurio ir nuo Tasmanijos salos Pietryčių kyšulio – 147° rytų ilgumos dienovidiniu iki Antarktidos.
Ramiojo vandenyno plotas: su jūromis 178,7 mln. km2 (49,5 % Pasaulinio vandenyno ploto, 35 % Žemės paviršiaus ploto), be jūrų 147,0 mln. km2. Vandens tūris: su jūromis 710,4 mln. km3 (53 % Pasaulinio vandenyno tūrio), be jūrų 637,2 mln. km3. Vidutinis gylis 3957 m, didžiausias 11 022 m (Marianų lovyje; kitais duomenimis, 11 034 metrai). Didžiausias ir giliausias vandenynas pasaulyje.
Ramiojo vandenyno baseinui priklauso 11,5 % (15,5 mln. km2) žemynų ploto; įteka (į Ramųjį vandenyną ir jo jūras) Jangdzė, Huanghe, Mekongas, Amūras (Azija), Jukonas, Koloradas, Kolumbija (Šiaurės Amerika).
Vandenyno pakraščiuose yra gilios pakraštinės jūros (Belingshauseno jūra, Beringo jūra, Filipinų, Japonų, Koralų jūra, Ochotsko jūra, Pietų Kinijos jūra ir Rytų Kinijos jūra, Roso jūra, Tasmano jūra) ir įlankos (Aliaskos įlanka, Kalifornijos įlanka) bei negilios šelfinės jūros (Amundseno jūra, Geltonoji jūra, Javos jūra). Vakarinėje dalyje daug tarpsalinių dažniausiai gilių jūrų (Balio jūra, Bandos jūra, Halmaheros jūra, Fidžio jūra, Floreso jūra, Molukų jūra, Naujosios Gvinėjos jūra, Saliamono, Seramo jūra, Sulavesio), nuo vandenyno atskirtų salomis, sąsiauriais ar povandeniniais gūbriais. Vandenyne daugiau kaip 10 tūkstančių salų (Okeanija). Visų plotas apie 3,6 mln. km2. Salos pagal kilmę yra žemyninės (Malajų salynas, Filipinų, Japonijos, Naujosios Gvinėjos, Naujosios Zelandijos), vulkaninės (Aleutų salos, Havajų, Kurilų salos), vulkaninės koralinės, koralinės (atolai).
Klimatas
Vandenyno centre ryški pasatų veikla, o vakarinei daliai būdingi musonai. Aktyvūs ir atogrąžų ciklonai – taifūnai. Vandenynas driekiasi iš šiaurės į pietus, todėl vidutinė vandens paviršiaus temperatūra kinta nuo -1 iki +29 °C. Tarp atogrąžų ji +24–28 °C ir yra didesnė nei kituose vandenynuose. Ramusis vandenynas labai turtingas įvairios augalijos ir gyvūnijos, jo gelmėse ir podugnio uolienose gausu naudingųjų iškasenų, jame yra itin žuvingų regionų.
Dugno reljefas
Ramiojo vandenyno pakraščiai pasižymi didžiausiu seisminiu (įvyksta 90 % pasaulio žemės drebėjimų, stiprūs sukelia cunamius) ir vulkaniniu aktyvumu (apie 81 % ugnikalnių išsiveržimų) pasaulyje ir formuoja Ramiojo vandenyno Ugnies žiedą. Yra vulkaninių salų (pvz., Havajai, Samoa, Galapagų salos) ir povandeninių ugnikalnių grandinės. Ryškiausi Ramiojo vandenyno dugno struktūros elementai yra vandenyno guolis, vandenyno vidurio kalnagūbrių sistema (povandeniniai kalnagūbriai, arba jūrgūbriai, pakilumos) ir (ypač) pereinamosios zonos – salų lankai. Ramiojo vandenyno šiaurinių ir vakarinių pakraščių šelfe (plotis iki 800 km) yra Geltonoji, Javos, dalis Beringo, Pietų ir Rytų Kinijos, Ochotsko jūrų, kurių dugne daug apsemtų upių slėnių, erozijos reliktų. Ramiojo vandenyno rytinių pakraščių šelfas siauras (10–20 kilometrų).
Augalija ir gyvūnija
Veisiasi apie 100 tūkstančių rūšių gyvūnai (5 % jų buveinės daugiau kaip 2000 m gylyje). Jūriniai gyvūnai ir bakterijos gyvena visoje vandens storymėje iki dugno. Fitoplanktonas telkiasi iki 200 m gylio. Zooplanktoną sudaro irklakojai vėžiagyviai, duobagyviai. Daug endemų (galvakojis moliuskas Nautilus, kai kurios lašišinės žuvys, pjūklažuvės, šiauriniai jūrų lokiai, jūrų liūtai).
Įdomūs faktai
- Ramusis vandenynas – didžiausias vandens telkinys Žemėje, užimantis net trečdalį planetos ploto – 179,7 mln. km². Jis yra ir giliausias vandenynas. Giliausia vieta – Marianų lovys (įduba) – 11022 m.
- Ramusis vandenynas laikomas seniausiu pasaulyje.
- Vidutinis šio vandenyno gylis siekia 4000 metrų.
- Ramusis pasaulis tiekia pusę visų suvartojamų jūros gėrybių.
- Didysis barjerinis rifas – didžiausia koralų kolonija Ramiajame vandenyne.
- Ramiajame vandenyne yra apie 25 tūkstančiai salų. Tai daugiau nei bet kuris kitas vandenynas.
- Jei pažvelgsite į Ramųjį vandenyną iš kosmoso, jis atrodo kaip trikampis. Daugiau nei 100 000 skirtingų gyvūnų Ramųjį vandenyną laiko savo namais.
- Ramiajame vandenyne cunamio greitis viršija 750 kilometrų per valandą.