Šiaurės Amerika – trečias pagal plotą pasaulio žemynas, į šiaurę nuo Pietų Amerikos, esantis šiaurės pusrutulyje, tarp Atlanto (rytuose), Ramiojo (vakaruose) ir Arkties (šiaurėje) vandenynų. Žemynas tęsiasi nuo ledu sukaustytos, negyvenamos šiaurės Kanados iki Karibų jūros salų ir atogrąžų džiunglių Panamoje. Šiame žemyne politiškai dominuoja Jungtinės valstijos – turtingiausias regionas Žemėje. Vis dėlto, gyvenimas tokiose šalyse kaip Meksika ir Nikaragva vis dar yra sudėtingas.
Ką žinai apie Šiaurės Ameriką? Susipažink su Šiaurė Amerika ir atsakyk į klausimus:
Kuo ypatingas šis žemynas?
Kas skiria Šiaurės Ameriką nuo Pietų Amerikos ir Azijos?
Kokiose klimato juostose yra šis žemynas?
Koks aukščiausiais žemyno taškas?
Kokie gyvūnai gyvena Šiaurės Amerikoje?
Kokie augalai auga Šiaurės Amerikoje?
Ar žinote, kiek Šiaurės Amerikoje yra nepriklausomų valstybių?
Detaliau >>>Geografinė padėtis
Žemynas Šiaurės pusrutulyje, į šiaurę nuo Pietų Amerikos, tarp Atlanto (rytuose), Ramiojo (vakaruose) ir Arkties (šiaurėje) vandenynų. Šiaurės Amerika su Pietų Amerika sudaro pasaulio dalį – Ameriką. Beveik visa Šiaurės Amerika yra Vakarų pusrutulyje. Plotas 20,36 mln. km2, su salomis 24,71 mln. km2 (apie 16,5 % Žemės sausumos ploto). Šiaurės Amerika trečias pagal dydį (po Eurazijos ir Afrikos) žemynas. Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius apie 8700 km, didžiausias plotis iš vakarų į rytus apie 6500 kilometrų.
Tolimiausi Šiaurės Amerikos žemyninės dalies kyšuliai: šiaurėje – 71° 50′ šiaurės platumos (Murčisono kyšulys), pietuose – 7° 12′ šiaurės platumos (Mariato kyšulys), rytuose – 55° 37′ vakarų ilgumos (Šventojo Karolio kyšulys), vakaruose – 168° 05′ vakarų ilgumos (Velso Princo kyšulys).
Nuo Eurazijos Šiaurės Ameriką skiria Beringo sąsiauris, riba tarp Pietų Amerikos ir Šiaurės Amerikos eina Dariéno sąsmauka tarp Karibų jūros Dariéno įlankos ir Ramiojo vandenyno Buenaventuros įlankos.
Prie Šiaurės Amerikos šiaurinių krantų yra Beringo jūra, Čiukčių jūra, Boforto jūra, Bafino jūra, Labradoro jūra, prie vakarinių krantų – Sargasų jūra, prie pietinių krantų – Karibų jūra. Šiaurės Amerikos krantai vingiuoti, šiauriniai, šiaurės vakariniai ir šiaurės rytiniai – išraižyti fjordų.
Kranto linijos ilgis apie 75 000 kilometrų. Didžiausi pusiasaliai: Melvilio pusiasalis, Ungavos pusiasalis, Labradoro pusiasalis (šiaurėje), Naujosios Škotijos (rytuose), Floridos pusiasalis, Jukatano pusiasalis, Azuero pusiasalis (pietuose), Kalifornijos pusiasalis, Aliaskos pusiasalis, Sevardo pusiasalis (vakaruose). Didžiausios salos ir salynai: Kanados Arktinis salynas (Arkties vandenynas), Grenlandija, Niufaundlandas, Kuba, Haitis, Jamaika, Puerto Rikas, Mažieji Antilai, Bermudų salos (Atlanto vandenynas), Aleksandro salynas, Aleutų salos (Ramusis vandenynas).
Klimatas
Šiaurės Amerika yra visose klimato juostose, išskyrus ekvatorinę. Klimatui didžiausios įtakos turi Aleutų žemo slėgio centras subarktinėse platumose, Havajų ir Azorų aukšto slėgio centrai subtropinėse platumose ir vandenynų srovės: šiltosios – Vakarų Grenlandijos srovė, Golfo srovė, Floridos srovė (Atlanto vandenyne), Šiaurės pasatinė, Šiaurės Ramiojo vandenyno, Aliaskos srovė (Ramiajame vandenyne), šaltosios – Rytų Grenlandijos srovė (Arkties vandenyne), Bafino, Labradoro srovė (Atlanto vandenyne), Kalifornijos srovė (Ramiajame vandenyne).
Šiaurės Amerikos didžiausia dalis išsidėsčiusi vidutinio ir subtropinio klimato juostose, todėl žemyne vyrauja vakarų oro pernaša iš Ramiojo vandenyno. Kordiljerų padėtis Šiaurės Amerikos šiaurės vakaruose sukuria kritulių šešėlio efektą Didžiosiose Lygumose. Ciklonų veikla ypač aktyvi žiemą Ramiojo vandenyno pakrantėje ir Šiaurės Amerikos viduriniuose regionuose prieš Apalačių kalnų vakarinius šlaitus.
Tropinėse platumose vyrauja pasatinė oro masių pernaša iš šiaurės rytų į pietvakarius, žiemą Centrinėje Amerikoje sausa, vasarą daug kritulių. Šiaurės Amerikos vakarinė pakrantė vasarą atsiduria Havajų aukšto slėgio centro įtakoje, todėl įsivyrauja giedri ir šilti orai be kritulių. Vasarą suartėjus Azorų ir Havajų anticiklonams, Šiaurės Amerikos pietinėje dalyje įsivyrauja sausi, karšti ir vėjuoti tropikų orai, Didžiajame Baseine ir Didžiosiose Lygumose kyla dulkių audros.
Šiaurės Amerikos vidurinę dalį užima subtropinio klimato juosta, kurios vakarinė pakrantė priklauso Viduržemio tipo variantui su šilta ir giedra vasara, lietinga ir vėjuota žiema (vidutinė metinė temperatūra 12–14 °C), toliau nuo vakarinio kranto esanti kalnuota dalis pasižymi sausringa, bet santykinai vėsia vasara ir drėgna žiema.
Tropinė klimato juosta apima Kalifornijos pusiasalį (ypač mažai kritulių, bet didelis santykinis oro drėgnumas), Meksikos kalnyną, Vest Indijos salas (daugiausia kritulių rytiniuose šlaituose) ir drėgną Floridos pusiasalį.
Šiaurės Amerikos pietrytiniame pakraštyje (Kosta Rikoje ir Panamoje) klimatas subekvatorinis, per metus iškrinta apie 2000 mm kritulių.
Paviršius
Paviršiaus vidutinis aukštis 720 m, didžiausias – 6194 m (Makinlio kalnas), žemiausia vieta – Mirties Slėnyje (86 m žemiau jūros lygio). Žemumos iki 200 m aukščio užima apie 25 %, 200–500 m aukščio aukštumos ir plynaukštės apie 30 %, 500–1000 m aukščio plotai apie 18 %, 1000–2000 m – apie 18 %, daugiau kaip 2000 m – apie 9 % Šiaurės Amerikos paviršiaus.
Šiaurės Amerikos vakariniu pakraščiu driekiasi Kordiljerų kalnų sistema, per Panamos sąsmauką susijungianti su Pietų Amerikos Andais. Į vakarus nuo Kordiljerų vakarinių gūbrių juostos plyti žemumos, kurios nuo Šiaurės Amerikos vakarinio kranto atskirtos siaurų gūbrių: Kenai, Aleutų kalnagūbrių, Aleksando salyno, Vancouverio salos kalnų, Pakrantės kalnagūbrių.
Šiaurės Amerikos rytinė dalis žemesnė, vyrauja lygumos ir neaukšti kalnai. Šiaurės Amerikos rytine pakrante tarp Meino ir Meksikos įlankų driekiasi žemumų (Atlanto pakrantės, Meksikos įlankos pakrantės) juosta. Šiaurės rytuose yra Laurentijos plokščiakalnis, į pietus nuo jo – Apalačų kalnai (didžiausias aukštis – 2037 m, Mitčelo kalnas). Šiaurės Amerikos vidurinėje dalyje plyti Centrinės Lygumos, kurios vakaruose palaipsniui pereina į aukštesnes Didžiąsias Lygumas (500–1500 m) – Kordiljerų prieškalnes. Į šiaurę nuo Didžųjų Lygumų yra Makenzio žemuma. Kanados Arktinio salyno rytinei daliai būdingas kalnuotas reljefas, didelė salų dalis padengta ledynų kepurėmis. Salyno vakaruose vyrauja plynaukštės ir žemumos.
Augalija
Kanados šiaurinėje dalyje didelius plotus užima tundra, kuri piečiau pereina į taigą. Vakarinėje dalyje yra vidutinių platumų spygliuočių, rytinėje – vidutinių platumų plačialapių ir mišrieji miškai. Vyrauja klevo, ąžuolo, eglės, kėnio, pušies, riešutmedžio genčių medžiai.
Beveik visą centrinę dalį užima vidutinių platumų stepės (prerija). Į pietus ir pietvakarius jas keičia sausieji krūmynai, dykumos ir pusdykumės, kuriose daug kaktusų. Kalifornijoje ir Meksikos įlankos pakrantėse susidarę mediteraniniai krūmynai, kuriuose vyrauja visžaliai kietalapiai medžiai ir krūmai, gausu krūmokšnių. Meksikoje nemažus plotus užima sausieji atogrąžų miškai.
Didelėje Šiaurės Amerikos dalyje natūralios augalijos liko nedaug, nes plotai paversti dirbamais laukais. Labiausiai nukentėjusios prerijos, kurių išliko tik kai kuriose saugomose teritorijose.
Gyvūnija
Šiaurės Amerikoje gausu plėšriųjų: vilkų, kojotų, lapių, šermuonėlių, amerikinių barsukų, meškėnų, koačių, skunsų, amerikinių kiaunių, kanadinių audinių ir ūdrų, ernių, juodųjų ir rudųjų lokių (grizlių), lūšių, pumų, bizonų, šakiaragių, baltauodegių ir šiaurinių elnių, briedžių, šernų, avijaučių, snieginių avinų ir ožkų. Taip pat gyvena ežiai, žvaigždžiasnukiai kurmiai, šikšnosparniai, voverės, starai, švilpikai, burundukai, žiurkėnai, kanopiniai lemingai, kanadiniai bebrai, kiškiai, kiškėnai, veisiasi jūriniai žinduoliai: ruoniai, banginiai, delfinai, jūrinės ūdros.
Paukščiai: narai, albatrosai, fajetonai, kragai, pelikanai, kormoranai, fregatos, flamingai, garniai, gandrai, gulbės, žąsys, antys, ibiai, gervės, laukiniai kalakutai, žvyrės, gegutės, pelėdos, čiurliai, tulžiai, geniniai (tukanai, meletos), papūgos, čiurliai, didelė įvairovė plėšriųjų (grifai, ereliai, pesliai, lingės, vanagai, suopiai, sakalai, karakaros), sėjikinių (žakanos, avocetės, tulikai, kirlikai, tilvikai, kirai, žuvėdros), žvirblinių paukščių (skruzdlesės, tanagros, kregždės, musinukės, vieversiai, zylės, strazdai, pečialindos, startos), yra kolibrių.
Iš roplių veisiasi gyvatės, įvairių rūšių driežai, agamos, chameleonai, iguanos, gekonai, scinkai, krokodilai, aligatoriai, vėžliai; iš varliagyvių – ambistomos, varlės, rupūžės, medvarlės.
Žemyno gyventojai
Šiaurės Amerikoje gyvena daugiau kaip 550 mln. žmonių. Didžiausios pagal gyventojų skaičių Šiaurės Amerikos valstybės: Jungtinės Amerikos Valstijos, Meksika, Kanada.
Tankiausiai gyvenama Karibų jūros regiono valstybėse: Barbadose, Salvadore, Haityje , Grenadoje, Sent Lusijoje. Šiaurės Amerikos tankiausiai gyvenamos sritys yra prie Didžiųjų ežerų, Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurės rytuose ir Kanados pietryčiuose. Rečiausiai gyvenama didžiausioje pagal plotą Šiaurės Amerikos valstybėje – Kanadoje, kurioje mažą gyventojų tankį lemia gamtinės klimatinės sąlygos, Belize ir Bahamose.
Šiaurės Amerikoje gyvenančios indėnų tautos ir gentys yra nevienodo etninės raidos lygio. Indėnai, be savo vartojamų kalbų, daugiausia kalba juos supančių tautų kalbomis – angliškai, ispaniškai, prancūziškai.
Dauguma gyventojų Šiaurės Amerikoje yra krikščionys (iš jų daugiausia katalikai ir protestantai), kai kurios tautos (navahai, eskimai) išlaikė tradicinius tikėjimus (Šiaurės Amerikos indėnų mitologija ir religijos, šamanizmas). Šiaurės Amerikoje paplitę naujieji religiniai judėjimai, yra nedidelės hinduistų, judėjų, musulmonų bendruomenės. Yra didžiausia mormonų bendruomenė.
Valstybės
Šiaurės Amerikoje yra 23 nepriklausomos valstybės: 11 respublikų, 2 federacinės respublikos, 10 konstitucinių monarchijų. Didžiausios pagal plotą Šiaurės Amerikos valstybės Kanada, Jungtinės Amerikos Valstijos. Pietinėje dalyje išsidėsčiusios Centrinės Amerikos valstybės. Šiaurės Amerikai priskiriama 18 valdų.
Įdomūs faktai
- Šiaurės Amerika yra trečiasis didžiausias mūsų planetos žemynas. Bendras plotas – 24,3 mln. km2.
- Šiaurės Amerikoje galima susipažinti su seniausiais pasaulio augalijos atstovais – sekvojomis. Čia augančios rūšys gali siekti 100-150 metrų aukščio ir 20 metrų skersmens.
- Ilgiausia upė Šiaurės Amerikoje yra Misisipė.
- Neįprastas faunos atstovas yra muskusinis jautis, kuris gyvena žemyne, yra gyvūnas, panašus į jautį ir aviną. Jo kūno ilgis yra apie 2,5 metro, o aukštis gali siekti 1 metrą.
- Teksaso valstijos sostinė – Austino miestas garsus savo šikšnosparniais. Čia kiekvienam žmogui tenka po du šiuos gyvūnus.
- Pirmieji Šiaurės Amerikos gyventojai žemyne pasirodė prieš 2,5-3 tūkstančius metų.
- Šiaurės Ameriką atrado 1492 m. spalio 12 d., atplaukusi Kristupo Kolumbo ekspedicija. Beje, pats atradėjas iki savo gyvenimo pabaigos netikėjo, kad atrado naują žemyną. Tačiau Kolumbas nebuvo pirmasis, kuris atplaukė į Šiaurės Amerikos žemyną. Pirmieji čia atplaukę vikingai, kurie įkūrė gyvenvietes Grenlandijoje ir Islandijoje.