Liepa (Tilia) – dedešvinių (Malvaceae) šeimos augalų gentis.
Paplitusios Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.
Liepų genčiai priklauso dvinamiai medžiai su tankia kūgiška laja.
Medžių aukštis labai įvairus – nuo neaukštų iki aukštų, 15-50 metrų aukščio, o skersmuo siekia 1-2 m. Išgyvena 500 – 600 metų. Vienos aukščiausių gentyje yra hibridinės rūšies europinės liepos (Tilia × europaea).
Žievė pilkai ruda, senų medžių giliai suskeldėjusi. Jaunų medelių žievė lygi, o su amžiumi skleidėja ir darosi žiauberiška, pilkos spalvos. Geriausiai auga derlingoje, gerai drėkinamoje bet neužmirkusioje dirvoje. Liepos mediena minkšta, lengva, naudojama apdailos darbams, tinka drožinėjimui. Iš liepų žievės pindavo vyžas, krepšius.
Lapai išsidėstę dviem eilėmis, tamsiai žali, smulkūs, blizgūs, primenantys širdelės formą. Juose gausu baltymų, vitamino C, karotino, glikozidų, fitoncidinių medžiagų, todėl jauni salotoms ruošti.
Žiedai kvapūs, žalsvai ar gelsvai balti, sukrauti skydiškuose ar kekiškuose nusvirusiuose ar stačiuose žiedynuose.
Pradeda žydėti dar birželio mėnesį, bet intensyviausias žydėjimas vyksta liepos mėnesį. Dėl ore pasklindančio malonaus medaus kvapo, net visas mėnuo gavo šio medžio pavadinimą. Liepų žiedai nuo seno naudojami arbatų ruošimui. Juose esantys eteriniai aliejai skatina prakaitavimą, slopina uždegimus, todėl duodami gydyti, ligos simptomams mažinti ir kovoti su liga. Rekomenduojama nuo peršalimo, viršutinių kvėpavimo takų ligų, bronchito ir gripo. Taip pat ramina sistemą, truputi mažina kraujo krešėjimą, padeda iš organizmo pasišalinti chloridams. Malonus žiedų kvapas vilioja ne tik žmones, bet ir bites. Šios iš vieno suaugusio medžio gali surinkti net 12 kg medaus. O senų medžių drevėse įsikuriantys aviliai buvo saugomi dar 588-aisiais išleistu Lietuvos Statutu, kuris draudė naikinti liepynus.
Vaisus – vienasėklis, rečiau su 2-3 sėklomis riešutėlis.
Genties pavadinimas Tilia yra kilęs iš graikų k. tilon – sparnelis; vaisius turi sparnelį. Oficialus mokslinis pavadinimas rašomas – Tilia L.
Lietuvoje pirmiausiai pražįsta didžialapė liepa, po to mažalapė, o dar vėliau grakščioji, sidabrinė, tokį ištęstą liepų žydėjimą labai vertina bitininkai.
Laisvučių daugiakamienė liepa turi 9 kamienus. Jų apimtis – nuo 1 iki 3,65 m, aukštis – 27,0 – 35,0 m. Ši liepa paskelbta valstybės saugomu gamtos paveldo objektu.
Nuo senų senovės, lietuviai būtinai sodindavo liepą prie savo sodybos. Štai kodėl pakelėse galima rasti senų mažalapių liepų. Tikėta, kad tai meilės deivės Mildos arba Laimos medis ir laikytas moteriškumo simboliu. Gimus kūdikiui mamos eidavo prie liepos prašymo savo vaikui, ilgo ir gero gyvenimo. Vyras, susipykęs su žmona, turėdavo eiti prie liepos prašyti atleidimo.
Stotelės kuratoriai – mokytojas Gvidas ir 7-tų klasių mokiniai