Paprastasis ligustras (Ligustrum vulgare) – alyvmedinių (Oleaceae) šeimos, pusiau visžalis krūmas. Negenimas gali užaugti iki 3 m aukščio. Anksčiau dažnai buvo galima pamatytį jų gyvatvores.
Esama auksiškai geltonais, geltonais lapais su žaliu viduriu, žalialapių, žalių su baltais ar geltonais pakraščiais. Lapai pailgos kiaušinio arba lanceto formos, odiški, iš viršaus tamsiai žali, iš apačios šviesesni. Rudenį jie ilgai nenukrenta.
Žiedai nėra įspūdingi, tačiau esama ir tokių, kurie gali papuošti bet kokį želdinį. Smulkūs, balkšvi, kvapnūs žiedai susitelkę nedidelėmis kekėmis, stačiomis 5-6 cm šluotelėmis. Žydi vasaros pirmoje pusėje.
Dauginama žaliaisiais ir sumedėjusiais auginiais, atlankomis, šaknų atžalomis. Į paprastuosius ligustrus dažnai skiepijami lepesnių rūšių ligustrai, kai kurios alyvos, alyvmedžiai, nes jie beveik neleidžia atžalų. Dauginama vėlų rudenį.
Auginius sodinti į atvirą gruntą. Sodinti bet kokioje dirvoje. Ligustrai mėgsta saulę, nors jie neblogai auga ir pusiau pavėsyje. Jiems tinka paprasta, neutrali arba šarminė žemė, nepakenčia drėgnų, rūgščių ir sunkių dirvų. Pakenčia sausrą, auga greitai, karpomi sutankėja. Apšalusios šakos pavasarį išpjaunamos, jos greitai atauga ir sutankėja. Lepesnius ligustrus žiemai reikia pridengti arba bent prilenkti prie žemės ir ant viršaus užmesti keletą eglišakių.
Vaisiai – žvilgančios juodos nevalgomos uogos, prinokstančios rugsėjo–spalio mėn. Vaisiai blizgantys, juodi, kybo šakose iki sausio.
Jų gyvatvorės labai tankios. Žaliuoja ilgai, lapai pradeda kristi tik baigiantis rudeniui ir pirmoje žiemos pusėje, o po sniegu išsilaiko net iki pavasario. Nukirpti ligustrai lengvai atželia. Net visai trumpai nukirpus gyvatvorę išauga daug jaunų šakų. Dauguma ūglių želia iš krūmo pagrindo. Dėl to gyvatvorės apačia visada tanki, žalia nuo pat pažemės. Galima sodinti šiaurinėje namo pusėje, kur kitos gyvatvorės auga blogiau.
Krūmai ligustrai (Ligustrum) vertinami dėl savo gražių lapų ir pakantumo karpymui – tai vieni iš populiariausių augalų užsienyje gyvatvorėms ir žaliosioms skulptūroms formuoti. Lietuvoje geriausiai auga ir žiemoja paprastasis ligustras (Ligustrum vulgare), kiti pas mus retai auginami, nes mažai dekoratyvūs arba lepūs. Dažniau pasitaiko tik bukalapiai, kininiai ir amūriniai ligustrai.
Lotyniškas ligustrų pavadinimas kilęs iš žodžio ligare – sutraukti, nes augalo žievė turi sutraukiančių medžiagų. Genčiai priklauso apie 50 rūšių augalų, paplitusių daugiausiai Rytų Azijoje, viena rūšis – Pietų Rusijoje, Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Mažojoje Azijoje.
Pas mus retai užauga didelis, nes jaunos šakos dažnai apšąla. Jauni krūmai auga greitai, palyginti atsparūs šalčiui, pakenčia trumpus atšalimus iki -30°C. Jeigu šaltis laikosi ilgiau, apšąla arba nušąla iki sniego dangos. Kasmet apšąla vėjuotose vietose, dažnai nukenčia Rytų Lietuvoje. Pavasarį greitai atauga.
Ligustras nebijo sausrų, nereiklus žemei. Gerai jaučiasi miestuose, pakenčia karpymą.
Ypač tinka gyvatvorėms ir žaliosioms skulptūroms, nes karpomi sutankėja.
Stotelės kuratoriai – mokytojas Gvidas ir 7-tų klasių mokiniai