Pušis (Pinus) – pušainių (Pinopsida) klasės pušinių (Pinaceae) šeimos medžių gentis. Priklauso apie 110 augalų rūšių. Paplitus Eurazijoje, Šiaurės Afrikoje, Šiaurės Amerikoje, didžiausia rūšių įvairovė šiauriniame pusrutulyje, vidutinių platumų klimato regione.
Lietuvoje yra auginama 10, o savaime auga 1 rūšis: Paprastoji pušis (Pinus sylvestris).
Pušys – tai visžaliai spygliuočiai dervingi medžiai (retai – krūmai), užaugantys 3-80 metrų aukščio, dauguma rūšių pasiekia 15-45 m aukštį. Mažiausios yra Sibiro nykštukinė pušis ir Potosi pušis, o aukščiausia – 81,8 m aukščio Ponderosa pušis, auganti pietų Oregono Rogue River-Siskiyou nacionaliniame miške.
Daugelio rūšių pušys vertinamos kaip dekoratyviniai medžiai ir krūmai. Auginamos parkuose, sodybose. Sodinamos ir kaip apsauginė miško juosta nuo vėjo. Pavyzdžiui, Kuršių Nerija apsodinta kalninėmis pušimis, norint apsaugoti gyvenvietes ir kelius nuo pustomų slenkančių kopų.
Mėgsta šviesias vietas, pakenčia įvairias klimatines sąlygas. Auga įvairiuose dirvožemiuose, tačiau labiausiai mėgsta jaurinius smėlio dirvožemius ir kalvotą reljefą. Bet retai pasitaiko žemumose, kuriose vyrauja derlingi dirvožemiai.
Pušys yra ilgaamžės, jų amžius paprastai siekia 100-1000 metų, o kai kurių net daugiau. Ilgiausiai gyvena Didžiojo baseino šermukšninė pušis (P. longaeva). Vienas šios rūšies individas, pramintas „Metušela“, yra vienas seniausių gyvų organizmų pasaulyje – jam apie 4800 metų. Šį medį galima rasti Baltuosiuose kalnuose Kalifornijoje. 4 900 metų senumo datuojamas dar senesnis medis, kuris dabar yra nukirstas. jis buvo aptiktas giraitėje po Wheeler Peak viršūne ir dabar vadinamas „Prometėju“.
Jaunos pušies laja kūgiška, vėliau ritiniška, senos gali būti skėtiška arba netaisyklinga.
Kamienas dažniausiai tiesus, tačiau pavieniui augančių pušų dažnai kreivas bei sakingas. Subrendusių medžių kamieno apatinėje dalyje žievė stora, išilgai giliai suaižėjusi, pilkai ruda, liemens viršutinės dalies ir šakų plona, raudonai gelsva, sluoksniuota.
Ūgliai žalsvi, vėliau pilkai rudi. Pumpurai kūgiški ir ritiniški, 6–12, kartais 20 mm ilgio, nusmailėję ir padengti rausvai rudais žvynais, paprastai sakingi.
Spygliai išsidėstę po 2, 4–8 cm ilgio, 1,5 mm pločio, aštriai smailėjantys, kiek įviji, melsvai ar pilkai žali, smulkiais dantytais kraštais. Ant šakelių spygliai išsilaiko 2–3 metus.
Žydi gegužę–birželį.
Vyriški kankorėžiai susibūrę grupėmis prie jaunų ilgaūglių pagrindo. Moteriški kankorėžiai pilkai rudi, kūgiški, 2,5–7 cm ilgio, 2,8–3,5 cm pločio, išsidėstę pavieniui arba po 2 – 3 grupėje.
Kankorėžiuose sėklos sunoksta po 17–18 mėnesių, tai yra subręsta kitų metų rugsėjo–spalio, o išbyra kovo–gegužės mėnesiais.
Pušies mediena turi didelę reikšmę statybos pramonei, ji lengvai apdirbama. Iš jos gaminamas popierius, naudojama kurui.
Derva arba dervos terpentinas gaunamas nusakinant pušis.
Praeityje derva buvo plačiai vartojama medinėms valtims, laivams, stogams sandarinti. Derva tebenaudojama ekoliginėse nišose.
Pušų eterinis aliejus išgaunamas iš pušų spyglių skiedžiant jį terpentinu. Pušų aliejus bei terpentinas plačiai naudojamas dezinfekcinėms medžiagoms, plovikliams, insekticidams ir dažams gaminti, popieriaus, medicinos pramonėje ir parfumerijoje, ypač vonios druskų ir muilo gamybai. Kai kurių pūšų sėklos, vadinamos kedrinėmis pinijomis, naudojamos kulinarijoje. Iš jų spaudžiamas aliejus. Jis naudojamas medicinoje, kosmetikoje. Renkamas gintaras, kuris naudojamas papuošalų, suvenyrų gamyboje, daugiausiai randamas Baltijos jūros pakrantėse.
Stotelės kuratoriai – mokytojas Gvidas ir 7-tų klasių mokiniai