Žibuoklė (Hepatica) – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalų gentis. Lietuvoje vienintelė rūšis – triskiautė žibuoklė (Hepatica nobilis). Karpatuose auga dar viena šios genties rūšis – transilvaninė žibuoklė (Hepatica transsilvanica). Taip pat yra daug išvestinių rūšių. Dar vadinamas žibute, žibuole, kepenų žolėle ir kt.
Triskiautės žibuoklės (dar vadinamos žibutėmis) – daugiametis, apie 5-25 cm aukščio žolinis augalas, turintis trumpą šakniastiebį ir ilgais minkštais lapeliais apaugusį stiebą.
Lapkočiai ilgi, apaugę ilgais švelniais plaukeliais; lakštai triskiaučiai, su širdiškais arba inkstiškais pagrindais ir plačiomis lygiakraštėmis skiautėmis.
Lapų viršutinė pusė žalia, neplaukuota, o apatinė – violetinio atspalvio, ilgais, minkštais, šilkiškais plaukeliais. Lapai puikiausiai peržiemoja po sniegu. Atsiradus žiedams, po truputį sunyksta. Išauga nauji šviesiai žali lapeliai.
Žiedai pavieniai, vainiklapiai 6-7, kurie melsvai violetiniai, išorinėje pusėje šviesesni. Neretai galima rasti ir žibuoklių raudonais, rausvais ar baltais žiedeliais. Nektarinių nėra, kuokelių daug, kurie su baltais ar rausvais koteliais ir beveik baltomis dulkinėmis. Plaukuotą piestelę supa daugybė kuokelių.
Vaisiai pailgi, plaukuoti, su snapeliu, tai vienasėkliai riešutėliai, turintys ataugėlių su aliejaus lašeliais. Tai skruzdžių gardėsis. Taip žibuoklės draugauja su skruzdėmis, kad jų sėklas platintų.
Dauginamos sėklomis ir vegetatyviškai. Nesubrendusios sėklos nukrinta žemėn birželį ir gali dygti keletą metų.
Žydi balandžio – gegužės mėn. Dažniausiai galime surasti lapuočių, mišriuose ir spygliuočių miškuose, krūmynuose, pamiškėse, pakelėse.
Vaistams vartojama žolė, lapai ir žiedai. Lapai pjaunami tik jauni, be lapkočių, augalams peržydėjus, žiedai – žydėjimo pradžioje.
Lapuose yra glikozido hepatrilobino, ranunkulino, protoanemonino, rauginių, mineralinių medžiagų, cukraus, saponinų.
Auginamas darželiuose kaip dekoratyvinis augalas; yra išvestų dekoratyvinių formų.
Augalas pakankamai nuodingas, kaip ir dauguma vėdryninių šeimos atstovų. Gyvuliai net iš šieno atrenka dėl aitraus skonio, kurį suteikia tam tikra medžiaga anemonalis. Šaknyse randama saponinų. Liaudies medicinoje naudojama galvos skausmams, kosuliui, karštinei gydyti, pasižymi antiseptinėmis savybėmis.
Prieš skindami šiuos trapius žiedelius, pagalvokime, pamerkti jie greit nuvys, o gamtoje dar ilgai džiugins ne vieno žmogaus širdelę.
Vaikystėje traukdavome mamytėms dainas apie žibuoklėmis pražydusius šlaitus, o prisirinkę jų pilnas rieškučias, grįžę namo primerkdavome visus puodelius, kuriuos tik rasdavome. Ir visi žinojom, kad kiekvieną pavasarį rasime šių „dangaus akelių“ nusileidusių ant žemės.
Stotelės kuratoriai – mokytojas Gvidas ir 7-tų klasių mokiniai