Beržai vieni tarp greičiausiai augančių Žemėje medžių rūšių, nes kai kurios jų rūšys jau po šešerių metų gali siekti 7 m aukštį.
Užauga kaip medžiai ir krūmai su atplaišiojančia tošimi, nuo keleto dešimčių cm (beržas keružis) iki 40 m (popieržievis beržas, karpotasis beržas) aukščio. Auga su vienu ar turi keletą kamienų.
Žiedai sutelkti žirginiuose.
Žydi anksti pavasarį, lapams skleidžiantis. Maksimaliai kai kurios jų rūšys išgyvena iki 160 metų amžiaus.
Beržų rūšys paprastai yra maži ir vidutinio dydžio medžiai arba krūmai, daugiausia šiaurinio vidutinio ir borealinio klimato. Paprasti lapai yra pakaitiniai, pavieniai arba dvigubai dantyti, plunksniniai, spygliuoti ir smailūs. Jie dažnai pasirodo poromis, tačiau šios poros iš tikrųjų yra ant spygliuočių, dvilapių, šoninių šakelių. Vaisius yra maža samara, nors kai kurių rūšių sparnai gali būti neaiškūs.
Nuo alksnių (Alnus, kita giminės gentis) skiriasi tuo, kad moteriškos lyties alksnio kačiukai nesumedėję ir subrendę suyra, išskirdami sėklas, skirtingai nei sumedėjusios, į kūgį panašios alksnio patelės.
Visų beržų žievė būdinga paženklinta ilgais horizontaliais lęšiais ir dažnai išsiskiria į plonas, popierines plokšteles, ypač ant popierinio beržo. Skirtingoms rūšims būdingos spalvos suteikia bendrus pilkojo, balto, juodo, sidabrinio ir geltonojo beržo pavadinimus.
Pumpurai, susiformuojantys anksti ir iki vidurvasario išaugę, yra visi šoniniai, nesusiformuoja galinis pumpuras; šaką pailgina viršutinis šoninis pumpuras.
Visų rūšių mediena yra glotnaus grūdėtumo, satino tekstūros ir puikiai poliruojama; jo degalų vertė yra teisinga.
Beržų mediena stipri, naudojama baldų, faneros gamyboje. Iš šakelių rišamos šluotos ir vantos. Iš beržų gaunama beržų sula, vartojama kaip gėrimas. Tirštinant beržų sulą galima pagaminti beržų sirupą. Beržų sirupas plačiai naudojimas Lietuvoje valgyti su blynais.
Vasario – kovo mėnesiais geriausias laikas rinkti beržų pumpurus.
Surenkamos nedidelės šakos, surišamos į pundelius ir sunešamos į pastogę, kur per mėnesį išdžiūsta. Tuomet pumpurai nukuliami ir išvalomi nuo priemaišų. Surinktus pumpurus galima džiovinti ir apšildomoje patalpoje 30-35 °C temperatūroje. Tokiu būdu prieš džiovinant, pumpurai atskiriami nuo šakų. Iš 2,2-2,5 kg šviežių pumpurų gaunama 1 kg sausos žaliavos.
Gerai išdžiovinti pumpurai yra tamsiai rusvos spalvos, aštraus skonio, balzamo kvapo.
Priklausomai nuo beržo rūšies, turi 0,02-8,0 % eterinio aliejaus, C vitamino, cukraus, saponinų, organinių rūgščių.
Šiaurinėse pasaulio platumose beržų žiedadulkės kelią daug problemų. Nustatyta, kad šiuose regionuose net apie 20 proc. žmonių populiacijos alergiški beržų žiedadulkėms ir šis skaičius vis auga. Pasaulio mokslininkai nustatė, kad viename kubiniame metre oro, esant apie 30 beržo žiedadulkių, prasideda alerginiai susirgimai jautriems žmonėms, o ore pasiekus 80 žiedadulkių/m3, šios reakcijos būna labai stiprios.
Lietuvoje natūraliai, savaime auga keturios rūšys:
Įvežti į Lietuvą iš kitų kraštų:
Stotelės kuratoriai – mokytojas Gvidas ir 7-tų klasių mokiniai