Visame pasaulyje yra daugiau kaip 60 buksmedžių rūšių. Augalo tėvynė – Pietų Europa, Šiaurės Afrika, Mažoji Azija. Daugiausia jų išplitę Kinijoje – 19, Kuboje – 11, Madagaskare – devynios.
Europoje natūraliai auga tik viena rūšis – paprastasis buksmedis (Buxus sempervirens), jei neskaičiuosime Balearų salose augančio endeminio balearinio buksmedžio. Būtent paprastieji buksmedžiai nuo seno auginami Lietuvoje. Vienur kitur jau pasodintas ir mažalapis (Buxus microphylla), kilęs iš Japonijos, augantis kiek lėčiau ir mažesnis. Paprastieji buksmedžiai paplitę nuo Didžiosios Britanijos per pietines Europos šalis ir Šiaurės Afriką, Turkiją, Kaukazo kalnus iki Tibeto, vidutinio klimato ir šiltesniuose kraštuose.
Natūraliose augimvietėse – pietinėse Europos šalyse, Šiaurės Afrikoje galintis užaugti iki kelių metrų, mūsų klimatinėmis sąlygomis retai viršija 1m aukščio.
Tai 1-1,5 m aukščio krūmas su tankiai išsišakojusia laja (0,8-1 m).
Visžalis, tankus krūmas. Šis žemas krūmas auga lėtai, žiemą nenumeta lapų.
Karpomas, formuojamas. Labai atsparus karpymui, todėl galima iš jų formuoti įvairaus aukščio visuomet žalias gyvatvores, galima formuoti įvairias geometrines figūras.
Tinka tiek saulėta vieta, tiek ir pavėsis. Dirvai nereiklus. Mėgsta gerai drenuotą, vidutinio drėgnumo ir derlingumo dirvą. Dirvos Ph artimas neutraliam ar net kalkingas. Šalčiui pakankamai atsparus, tačiau dažnai „nudega“ nuo pavasarinės vasario – kovo saulės, todėl patartina saulėkaitos pusėje uždengti šešėliniu tinklu ar agroplėvele. Gyvatvorėse sodintinas 30-40cm atstumais. Retai puola ligos ir kenkėjai.
Stiebo žievė pilkšvai gelsva, senstant negiliai suaižėja. Lapai pailgai kiaušiniški, kieti, žvilgantys, apatinėje pusėje šviesesni.
Žiedai smulkūs, žali su gelsvu atspalviu, gelsvai balti, kvapūs, susitelkę į trumpas pažastines kekes. Žydi kovo – balandžio mėnesį. Vaisiai – 8 mm skersmens apskritos dėžutės su 6 juodomis sėklomis.
Stotelės kuratoriai – mokytojas Gvidas ir 7-tų klasių mokiniai