Gluosnis (Salix), gluosninių (Salicaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 350 (kartais nurodoma 600) rūšių. Paplitęs Šiaurės (tik 2 rūšys Pietų) pusrutulyje. Medžiai, krūmai arba pažeme besidriekiantys krūmokšniai. Auga vandens telkinių pakrantėse, pelkėse, miškuose, smėlio kopose.
Lietuvoje gluosniai – gausiausia sumedėjusių augalų gentis. Šioje gentyje augantys augalai vadinami keliais lietuviškais vardais: karklais (dažniausiai krūmo formos augalai), gluosniais (medžiai), žilvičiais, blindėmis. Gluosnių priežiūra yra labai paprasta. Šviesamėgiai, atsparūs šalčiui, nereiklūs dirvožemiui, mėgsta drėgnesnes vietas. Greitai auga. Dideliais medžiais augantys gluosniai sodinami parkuose, didesnėse sodybose, ypač gražiai atrodo prie vandens telkinių. Žemaūgės gluosnių ir karklų veislės naudojamos gyvatvorėms, sodinamos alpinariumuose.
Lietuvoje auga 21 rūšis gluosnių (18 savaiminių, 3 introdukuotos) ir 31 hibridas. Gluosniai greitai auga, bet mediena lengva, minkšta ir greitai pūva, todėl naudojama kaip energetinė žaliava ir celiuliozės gamybai.
Lapai paprasti, linijiški, lancetiški, elipsiški.
Žiedai vienalyčiai, smulkūs, be apyžiedžio, stačiuose žirginiuose sukrauti, medingi, redukuoti, sutelkti į žirginius, apdulkinami vabzdžių. Žydi dažniausiai prieš lapų skleidimąsi. Žydi balandžio mėn., vaisiai subręsta gegužės mėn.
Vaisius – dviem sąvaromis atsidaranti dėžutė. Sėklos smulkios, su baltų plaukų kuokštu, išplatinamos vėjo, neilgai daigios. Sėklos daigios esti iki 1 mėnesio. Lengvai dauginasi vegetatyviškai.
Daugelis gluosnių greitai augantys, šviesomėgiai, dirvožemiui nereiklūs, drėgmę mėgstantys augalai. Jie gan įvairiai panaudojami liaudies ūkyje.
Gluosniai pražysta labai anksti ir žydi nuo kovo iki gegužės mėnesio. Balandžio ir spalio mėnesiais nuo trejų metų šakelių lupama žievė. Liaudies medicinos žinovai gydymui vartoja gluosnio žievės nuovirą, kuris ruošiamas iš 10 gramų džiovintos smulkintos žievės ir stiklinės vandens. Tokia arbata veiksmingai padeda nuo reumatinių ligų ir podagros, stabdo vidinį kraujavimą. Gluosnio žievės nuoviro kompresai dedami ant opų, blogai gyjančių žaizdų ir išbėrimų. Sergant angina arba dantenų uždegimu, juo skalaujama gerklė ir burnos ertmė. Liaudies medicinoje šio medžio žievė laikoma veiksmingu natūraliu vaistu, mažinančiu karščiavimą, gydančiu reumatinės kilmės negalavimus, slopinančiu galvos skausmą.
Baltasis gluosnis (S. alba L.). Tėvynė – Europa, Mažoji Azija, Kinija, Iranas. Stambus medis 20 – 30 m aukščio, storu, 1,5 – 2 (3) m skersmens, kamienu. Laja plati, kupoliška. Jaunos šakos plonos, lanksčios, svyrančios. Lapai lancetiški arba pailgai lancetiški, galuose nusmailėję, 5—10 (15) cm ilgio; jaunų lapų abi pusės baltai šilkiškai plaukuotos, vėliau viršutinė pusė pasidaro plika ir tamsiai žalia, apatinė pusė — sidabriškai plaukuota.
Auga greitai, per 20 metų išauga iki 20 m aukščio, gyvena iki 100 metų ir daugiau. Šviesomėgis. Dirvožemiui nereiklus, auga įvairiose dirvose, bet geriausiai tarpsta giliuose puriuose upių sąnašiniuose dirvožemiuose. Gerai pakenčia užterštą miesto ir pramonės rajonų orą. Pakelia karpymą. Dauginamas tik ką surinktomis sėklomis, bet geriausiai – ūgliais ir gyvakuoliais, kurie visuomet gerai prigyja.
Baltojo gluosnio yra keletas dekoratyvinių varietetų: var. vitellina Seringe – geltonomis arba gelsvai rausvomis šakomis; var. pendula hort. – nusvirusiomis šakomis; var. vitellina pendula Rehd. – geltonomis arba gelsvai rausvomis svyrančiomis šakomis; var. argentea Wimm – lapai padengti šilkiškais sidabriškai žvilgančiais plaukeliais; var. coerulea Syme – medis įstrižai kylančiomis šakomis, melsvais lapais.
Trapusis gluosnis (S. hagilis L.). Tėvynė – Europa, Vakarų Sibiras. Medis 10 – 15 (20) m aukščio, plačia laja. Lapai lancetiški arba kiaušiniškai lancetiški, 7—15 cm ilgio. Žiedai medingi. Jaunas auga labai greitai, gyvena iki 80 m. Šviesomėgis, Geriausiai auga drėgnuose priemolio ir priesmėlio dirvožemiuose. Dirvožemiui nereiklus. Sodintinas pavieniui ir nedidelėmis grupėmis prie tvenkinių, upių pakrančių, užtvankų. Graži šio gluosnio rutuliška forma — var. Sphaerica Hryn. et Kobendza – medis 0 – 8 m aukščio, tankia, smulkiašake laja, rutuliškos arba pusiau rutuliškos formos.
Stotelės kuratoriai – mokytojas Gvidas ir 7-tų klasių mokiniai