Kovo 10-oji. yra 40 paukščių diena. Manoma, kad tą dieną tiek paukščių rūšių grįžta į gimtąsias vietas. 1922 metais inkilų kėlimo šventę pradėjo organizuoti gamtininkas Tadas Ivanauskas.
Inkilai – paukščiams, įdomios patirtys – mokiniams. Nuskaitę stotelės QR kodą vaikai sužinos ne tik kaip teisingai pagaminti inkilą skirtą sparnuočiams, bet ir iškelti jį pagal gamtininkų reikalavimus, kad paukščiai ten tikrai apsigyventų ir sėkmingai išperėtų jauniklius.
Iškeltų inkilų stebėjimas
Pavasaris – puikus metas pasidomėti aktyviausiais jo šaukliais. Kokių paukščių galime sutikti Vilniuje, o konkrečiai, Viršuliškėse? Kieno giesmes galime išgirsti nė neišėjus iš mokyklos patalpų, čia pat, pro savo klasės langą? Tokius klausimus ir panašius kelia Viršuliškių mokyklos mokiniai, stebėdami savo iškeltus inkilus.
Ne visuose inkiluose, kuriuos iškėlėme mokyklos teritorijoje, apsigyveno paukščiai. Dar ne visus pavyko atpažinti. Mokiniai net pasitelkė telefoninę paukščių atpažinimo pagal giesmę programėlę Merlin Bird ID by Cornell Lab.
Stotelės stebėjimas skatina mokinius domėtis paukščiais, susipažinti su Vilniaus mieste gyvenančiais sparnuočiais, sudaryti palankesnes jų gyvenimo sąlygas Vilniaus mieste ir rūpintis jų globa. Todėl į neatsakytą klausimą – kodėl ne visuose inkiluose apsigyveno paukščiai, mokiniai ieško informacijos ne tik pamokų metu , bet ir savarankiškai Lietuvos ornitologų draugijos, paukščių gausos ir kituose puslapiuose.
Mokiniams pavyko išsiaiškinti, kad viena pagrindinių klaidų, kabinant paukščiams inkilą, yra netinkamas vietos parinkimas. Anot paukščių stebėtojo, labai svarbu, kad inkilas būtų atsuktas į pietų ar pietryčių pusę. Jeigu pastatas, šalia kurio kabinamas inkilas, pastarąjį užstoja, ant inkilo krenta šešėlis, maža tikimybė, kad paukštelis tokiame inkile apsigyvens ir ves skaitlingas dėtis.
Taip pat labai svarbu išlaikyti atstumą ir tarp inkilų. Sužinota, kad, pavyzdžiui, inkilus zylėms reikėtų kabinti maždaug nuo 30 iki 50 metrų atstumu vienas nuo kito. Tiesa, varnėnų inkilai gali būti ir arčiau vienas kito.
Inkilų kėlimas
Pasitikdami pavasarį, norėdami paminėti 40 paukščių dieną bei artėjančią Žemės dieną ir dalyvaudami projekto „Kokybės krepšelio“ veiklose, 8C klasės mokiniai su klasės vadove surengė inkilų kėlimo akciją. Vieni mokiniai inkilus meistravo vadovaujami technologijų mokytojo Valdo, kiti kartu su šeimos nariais. Saugant Žemę, elgiantis tvariai, inkilams gaminti buvo panaudotos antram gyvenimui prikeltos medžiagos.
Gamtininkai sako, kad pavasarį pranašauja ne šylantis oras, tačiau paukščių giesmės. Akcijos dalyviai viliasi, kad pavasarį mūsų mokyklos žaliosiose zonose apsigyvens naujų paukščių šeimynų.
Inkilas – žmogaus pagaminta konstrukcija, paprastai dėžutės formos su landa paukščiui ar kitam gyvūnui įlįsti, ji gali būti pagaminta iš įvairių medžiagų. Inkilai dažniausiai ruošiami paukščiams, tačiau yra inkilų ir žinduoliams, vabzdžiams. Šalia žmonių gyvenamų namų, sodybų inkilai dažniausiai keliami varnėnams, naikinantiems sodų kenkėjus ir džiuginantiems šeimininkus savo giesme, taip pat zylėms. Spėjama, kad daugiau kaip prieš tūkstantį metų inkilai pradėti gaminti Indijoje iš tinkamos formos ir dydžio ilgmoliūgių. Apie pirmuosius inkilus Europoje liudija XVI a. flamandų paveiksluose nutapyti inkilai ir prie jų tupintys paukščiai. Inkiluose įsikuria daugybė įvairių gyvūnų – paukščiai, žinduoliai, vabzdžiai ir kiti bestuburiai gyvūnai. Jie inkiluose augina jauniklius, juose nakvoja ar slepiasi dienos metu, naudoja juos kaip maisto atsargų sandėlius.
Inkilų paukščiams tipai
Inkilas
Inkilas pelėdoms
Žemiau išvardinti keli pagrindiniai inkilų tipai, skirti įvairioms paukščių rūšims. Išvardinti ne tik tipiški inkilai, bet ir dirbtiniai lizdai ar lizdavietės:
dėžutės formos inkilai – įprastiniai inkilai tinkantys daugeliui stambiems ir smulkiems uosiniams paukščiams. Gaminami įvairių dydžių ir formų, dažniausiai iš medinių lentų;
uoksinis inkilas – apvalus pailgas inkilas neretai pagamintas iš išpuvusio medžio kamieno, tinkamas daugeliui uosinių paukščių;
kamino tipo inkilai – stačiakampė, pailga dėžutė, kurios vienas galas atviras, kitas uždaras, dažniausiai kabinamas 45° kampu. Sugalvotas specialiai naminei pelėdai, bet juose peri ir kiti paukščiai;
tuneliai – inkilai kurie talpinami ant žemės arba po žeme. Juose įsikuria audrašaukliai, urvinės antys, urvinės kregždės;
plaustai – skirti vandens paukščiams. Juose gali perėti narai, kragai, antys, gulbės ir žąsys;
platformos – konstrukcijos ant kurių paukščiai įsirengia lizdus;
ryšuliniai lizdai – žabų ryšulys ar šluota, naudojamas kaip lizdinė vieta.
Iš ko gaminti inkilėlius?
Inkilų gamybai geriausia tinka 1,5 – 2,5 cm storio, sausos, neobliuotos lentos. Pabrėžiama, kad iš neobliuotos. Žmogaus akiai – negražu, tačiau paukšteliai mėgsta tokius inkilus, kurie nėra lygiu paviršiumi. Na, jei jau vis tiek reikia gražaus obliuoto inkilo, tai neobliuokite bent jau vidaus. Taip bus lengviau paukščiui įsikabinti išlipant ar besirūpinant lizdeliu. Stogeliui reikėtų parinkti truputį storesnę lentą, nes jis greičiausiai pūva. Jo kraštai iškišami 2 – 3 cm į šonus ir 4 – 6 cm į priekį. Specialiai pakreipto ar dvišlaičio stogelio daryti nėra būtina. Nebent norite padaryti dekoratyvinį inkilėlį. Dugnas kalamas ne iš apačios, kaip dažnai daroma, bet įleidžiamas į inkilo vidų, kad greitai nesupūtų ir neiškristų.
Viršuje pritvirtinti vielos kablį, kad inkilą galima būtų pakabinti ant šakos, ir, prireikus, patogiai nukelti. Pagaminto inkilo nerekomenduojama nei lakuoti, nei dažyti, nes natūralių medžiagų inkilus geriausiai pasirenka paukščiai.
Inkilo matmenys
Inkilo pasirinkimas gali būti labai netikėtas. Bet – inkilo matmenys yra svarbūs. Mažame inkile jaunikliams ankšta ir vada būna mažesnė.
Priėjome pačią svarbiausią vietą – inkilo matmenis. Pasirodo, paukščiai renkasi inkilus ne pagal grožį, o pagal matmenis.
Dažniausiai gaminamų inkilų matmenis pateikiame brėžinyje ir lentelėje. Jei norėsite gaminti kitokios konstrukcijos ar kitos paskirties inkilą, dėl konsultacijos kreipkitės į Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriatą.
Kur kabinti inkilą?
Miškininkas pataria inkilus kabinti gerai matomoje vietoje ant tvirtos šakos, kad paukščiams būtų geras priskridimas į inkilą.
Tačiau netgi ir pakabinus inkilą, reikia nepamiršti ir jo priežiūros – kiekvienais metais rudenį ar žiemą inkiliuką reikia iš naujo išvalyti, kad jame nesikauptų lizdinė medžiaga, kurioje kaupiasi drėgmė ar parazitai.
Inkilų kėlimo rekomendacijos
Inkilo sukalimas yra tik viena darbo dalis, antras nemažiau svarbus uždavinys – teisingai jį iškelti. Inkilus galima kelti visur – miškuose, parkuose, soduose, tačiau pati inkilo iškėlimo vieta parenkama priklausomai nuo to, kam jie skiriami. Smulkiems uoksiniams paukščiams inkilus galima kelti visuose miškuose. Varnėnams labiausiai tinka pamiškės, sodai, parkai. Inkilus medyje reikia tvirtinti taip, kad prie jų paukščiai galėtų laisvai priskristi. Miško tankmių taip pat reikia vengti. Dauguma paukščių nemėgsta tos pačios rūšies sparnuočių kaimynystės. Todėl to paties tipo inkilai greta nekeliami. Išimtis – varnėnai. Jie gali apsigyventi net tame pačiame medyje iškeltuose inkiluose. Lengvų nedidelių inkilų kėlimui naudojama dvišakė kartelė. Svarbu, kad iškeltas inkilas laikytųsi stabiliai ir esant stipresniam vėjui nesiūbuotų. Prie medžių inkilus patogiausia pritvirtinti prikabinant juos kabliu ant medžio šakos. Manoma, kad mažiau žalos medžiui padaroma inkilą prie jo prikalant nei rišant tvirta virve ar viela.
Geriausias metas inkilams kelti – ruduo. Per žiemą šviesios lentelės patamsėja, įgauna natūralią spalvą. Be to, inkiluose žiemą nakvoja paukščiai ir kai kurie smulkieji miško žinduoliai – pelės ir miegapelės, o vasarą gali įsikurti ir šikšnosparniai.
Dekoruoti inkilai
Stotelės kuratoriai – mokytoja Gabija ir 6C klasės mokiniai
