Uranas yra planeta, kuri yra Saulės sistemos dalis. Tai septintoji Saulės sistemos planeta nuo Saulės ir yra tarp Saturno ir Neptūno planetų. Jis pavadintas graikų mitologijos dievo Urano vardu, kuris įkūnijo dangų. Uranas yra šviesiai žydros spalvos.
Iš esmės planetą sudaro dujos, tokios kaip helis, metanas, vandenilis ir amoniakas. Ji neturi kieto paviršiaus, tik labai tankią šerdį, apsuptą skysčių ir dujų. Jos atmosfera labai nestabili, o planetos klimatas labai priešiškas. Temperatūra žemiau -200°C. Ši planeta neturi mums gyventi reikalingo uolų paviršiaus, todėl ji nebus mūsų būsimi namai.
Kodėl Uranas smirda? Planetinio masto smarvės priežastis yra gausus vandenilio sulfido – ėsdinančių dujų, kurios kvepia supuvusiais kiaušiniais ir pūvančia mėsa, buvimas. Ji šalčiausia Saulės sistemos planeta, pasiekianti -224ºC. Dujų milžinas taip pat turi 900 km/h vėją ir unikalią Saulės sistemos planetų savybę – jos sukimasis pasuktas į šoną. Panašu, kad planeta riedėjo savo vertimo kryptimi. Uranas turi pakreiptą orbita, kaip jokia kita planeta. Dėl pasvirimo planeta išmeta daug šilumos į kosmosą ir sulaiko labai mažai. Todėl ji tampa šaltesnė nei kitose planetose.
Uranas susideda iš trijų sluoksnių: mažos geležies ir nikelio šerdies centre, ledo mantijos viduryje ir išorinės dujinės vandenilio, helio ir metano atmosferos. Daugiau nei 80% planetos masės sudaro tankūs, karšti vandens, metano ir amoniako skysčiai. Ji deimantais lyjanti planeta. Kodėl Uranas lieja deimantus?
Kadangi metano anglis susidaro anglies atomui, susietam su keturiais vandenilio atomais, metano anglis išsiskiria ir randa savo „brolius“, susijungiančius didelėmis grandinėmis, kurios, susijungusios, sudaro kristalinius modelius, panašius į deimantus.
Dienos ilgis Urane yra 17 Žemės valandų. Tiek laiko reikia, kad planeta apsisuktų aplink save (sukimosi judėjimas). O metai ten trunka apie 84 Žemės metus – tai laikas, kai Uranas visiškai apsisuka aplink Saulę (vertimo judėjimas).