Kartu su pavasariu kasmet sulaukiame ir Šv. Velykų – didžiausios pavasario šventės. Vienas populiariausių simbolių po margučių – Velykų kiškis.
Velykų kiškio istorija yra kupina paslapčių ir kultūrinių sluoksnių, kuriuos išpinti galima giliau pažvelgus į senovės papročius ir ritualus. Šio simbolio kilmė siekia senovės pagoniškus ritualus, kai pavasaris buvo švenčiamas kaip naujo gyvenimo ir vaisingumo metas.
Velykų kiškio tradicija neatsiejama nuo pavasario simbolikos, kuri atspindi šviesos pergalę prieš tamsą. Per amžius kiškis tapo ne tik margučių nešėju, bet ir dvasinio atgimimo bei gamtos gaivumo ambasadoriumi. Šis simbolis suvienija religinius ir kultūrinius aspektus, primindamas apie gyvenimo ciklą, nuolatinį atsinaujinimą bei tikėjimo stiprumą.
Modernios visuomenės įtakos dėka Velykų kiškis tapo ir komercializuotu simboliu, tačiau jo originali reikšmė išlieka giluminė. Nors daugelis šiuolaikinių reklamų ir parduotuvių naudoja šį simbolį, kad pritrauktų pirkėjus, tikroji šventės esmė – dvasinio atsinaujinimo ir gamtos ciklų pagerbimas – vis dar yra pamatinė. Ši dvikryptė tradicija rodo, kaip galima suderinti senovės papročius su šiuolaikiniu gyvenimo tempu, išlaikant šventės prasmę ir kultūrinį paveldą.
Darbai atlikti, galime šventę švęsti! Gražių, sveikų ir dosnių visiems Šv. Velykų linki dailės būrelio bei 5-8 klasių mokiniai ir jų dailės mokytoja Žaneta
