Venera – antroji pagal atstumą nuo Saulės planeta (tarp Merkurijaus ir Žemės). Po Mėnulio tai – antrasis pagal šviesumą objektas naktiniame danguje, maksimumą pasiekiantis tuoj pat po saulėlydžio arba prieš pat saulėtekį. Ši planeta, turinti kietą dangą, kartais dar vadinama Žemės seserimi dėl dydžio ir sudėties panašumo. Venerą nuolat dengia storas, nepermatomas, gerai šviesą atspindintis debesų sluoksnis, todėl įprastomis sąlygomis negalima pamatyti jo paviršiaus. Veneros atmosfera yra tankiausia iš Žemės tipo planetų, ją sudaro daugiausia anglies dioksidas, o atmosferos slėgis planetos paviršiuje yra 90 kartų didesnis nei Žemėje.
Įdomu
- Venera, kaip ir Žemė yra uolėta planeta. NASA duomenimis, Veneros skersmuo yra 12 100 km, tad ji tik šiek tiek mažesnė už mūsų planetą. Nepaisant to, jos masė sudaro 80% Žemės masės. Veneroje yra labai mažai matomų smūgių kraterių, o tai rodo kad jos paviršius yra palyginti jaunas. Daugėja įrodymų, kad mūsų artimiausia planetos kaimynė tebėra geologiškai aktyvi, su iš dalies išsilydžiusia mantija, judančiomis tektoninėmis plokštėmis ir išsiveržusiais ugnikalniais. Planetos vardas siejamas su romėnų grožio ir meilės deive, ta pačia senovės graikų Afroditei. Lietuviai ją laikė Saulės dukromis Vakarine ir Aušrine.
- Dėl neįprastai didelio anglies dioksido kiekio atmosferoje, planetoje vyksta stiprus „šiltnamio efektas“, dėl kurio paviršiaus temperatūra pakyla iki 456,85 °C .
- Dėl planetos paviršiaus temperatūra yra net aukštesnė nei Merkurijaus, nors Venera yra dvigubai toliau nuo Saulės ir gauna tik ketvirtį to Saulės švytėjimo, kurį gauna Merkurijus.
- Venera apie Saulę apsisuka per 225 Žemės paras.
- Apie ašį ji sukasi priešinga kryptimi nei kitos planetos ir labai lėtai todėl Veneroje para trunka 117 Žemės parų.
- Veneros paviršiaus žemėlapiai pradėti sudarinėti tik prieš 35 metus
- Venera yra laikoma Žemės sese, dėl panašaus dydžio ir masės.
- Veneros vidinė struktūra nėra iki galo žinoma.