Kovo 9 dieną mūsų mokyklos 6A, 6B ir 6D klasės mokiniai kartu su auklėtoju Norbertu ir vokiečių kalbos mokytoja Anastasija atsisveikino su žiema. O kur didžiausia ir giliausia žiema Lietuvoje? Žinoma, kad Aukštaitijoje.
7.00 val. ryto visi rinkosi Vilniaus traukinių stotyje ir iš 9 kelio pajudėjo link Visagino. Po dviejų valandų praleistų traukinyje, visi išvykos dalyviai išlipo Visagino traukinių stotyje ir pasuko tiesiai į miškus – Gražutės regioninį parką. Per miškus, tiesiu taikymu nuėjome iki ežero Smalvo ir jau eidami paežere supratome, kad ledu bus nesaugu eiti. Mokytojai su mokiniais aptarė, kaip žiemos metu ir esant daug sniego, atskirti ar vietovė drėgna, pelkėta, kokį dėmesį kreipti į augalus, medžius.
Pasukę toliau nuo ežero, žygį tęsėm miško takeliais. Čia žiema tikrai dar užsiliko, sniego nemažai. Praėjus 1,5–2 kilometrus miško takeliais, išsukom į bekelę ir išbandėm savo galimybes bristi per purų sniegą į įkalnes ir nuo jų. Buvo visko: ir slydom, ir vargom, ir sėdom ant sniego ilsėtis, o atsisėdę gėrėm arbatą. Oras puikus, saulė karts nuo karto išlenda iš už debesų, temperatūra apie -2 – 0 laipsnių.
Po 5 kilometrų praeitų miškais, pasukom atgal link Visagino traukinių stoties. Nuovargis daro savo, kai kam tai apskritai vienas pirmųjų pasivaikščiojimų žiemišku mišku. Visai nebedaug lieka iki finišo linijos, bet dar nesukurtas laužas. Kuriam ugnį, kepam zefyrus, valgom į mišką pristatytas picas. Va čia, tai tikros žiemos palydėtuvės.
Sutvarkome laužavietę, pasiekiame Visagino geležinkelio stotį, po 20 minučių laukimo sėdame į traukinį ir grįžtame namo.
Žiemiška Aukštaitija nepaliko abejingų. Šiais metais sakom: „viso gero“ žiemai ir iki kitos žiemos!
Parengė auklėtojas Norbertas
