Turbūt ne vienam pažįstamas jausmas: sėdi klasėje, žiūri pro langą ir leidiesi į tolius. „O, jeigalėčiau skraidyti!“. Pamoka gal ir ne pats tinkamiausias laikas tokioms minties klajonėms, bet giliai viduje tos svajonės nerimsta – tai šoka kaip ryškios žarijos virš laužo, tai su baltu pavydu seka tyliai skrodžiančio dangų sakalo kelią…
Svajonė – žmogaus prigimtyje. O kad minties laisvė ir skrydis turėtų papildomus sparnus, žmogus sugalvojo įvairiausių skraidančių aparatų: balionų, keliamų viduje kaitinamo oro, gracingais paukščiais su vėju plaukiančių sklandytuvų. Pasigalynėti su stichijomis leidžia vis modernėjantys lėktuvai, kuriems nešant užverda tikros minčių akrobatinio skraidymo lenktynės! O nuostabieji laumžirgiai – sraigtasparniai, pakeliantys tiesiog pasigrožėti vaizdais? Svajonės skrenda ir su reaktyviniais sparnuočiais – šauna į pasaulio kraštą ir, tikėtina, dar toliau!
Taigi: visi įvairūs ir nuostabūs skraidymo technikos išradimai prasidėjo nuo svajonės. Kūrėjų kartos viena kitos idėjas pildė, tobulino.
Dabar mūsų progimnazjos 5-8 klasių mokinių idėjų valanda.
Pasirinkę savo mėgstamas piešimo priemones, mokiniai drąsiai dalinosi regėjimais, ką mato jų svajonės, pakilusios už debesų.
