Dėkojame Jums už sugaištą laiką atsakant į apklausos klausimą dėl 1-4 klasių mokinių grąžinimo į mokyklą mokytis kontaktiniu būdu. Dėkojame Jums už išsakytą nuomonę ir pastebėjimus.
TAMO apklausoje dalyvavo 50,15 % – 164 mokinių tėveliai (globėjai, rūpintojai) (toliau – tėveliai) iš 327 visų pradinių klasių mokinių:
67,07 % atsakiusiųjų – 110 mokinių tėvelių sutinka, kad mokykla taptų pilotine (mokinių namų ūkių (tyrimas vieną kartą), pačių mokinių ir mokytojų profilaktinis tyrimas kas savaitę) ir mokiniai grįžtų į mokyklą kuo greičiau mokytis kontaktiniu būdu;
30,48 % atsakiusiųjų – 50 mokinių tėveliai nesutinka, kad mokiniai grįžtų į mokyklą kuo greičiau mokytis kontaktiniu būdu. Iš jų – 6 mokinių tėveliai nurodė priežastis, kodėl nesutinka, kad mokiniai grįžtų į mokyklas: dirba iš namų (2); grįžtų, bet nepilotinėmis sąlygomis; kol tai nebus atliekama saugiai (3); šeimoje Covid-19, todėl nesvarsto galimybės grįžti (1);
2,45 % nurodė „Kita“ (4 nuomonės): pageidauja mišraus mokymosi proceso; už tai, kad vaikai grįžtu su visu Vilniaus mokyklų srautu; po Velykų atostogų vaikai būtinai turi grįžti į mokyklą; priklausys nuo sąlygų, kurias reikės išpildyti, kad galėtume grįžti į mokyklą.
Vilniaus miesto savivaldybė siekdama išsiaiškinti, kiek yra švietimo įstaigų, norinčių grįžti į kontaktinį ugdymą pagal pradinio ugdymo programą, periodiškai atliekant pagal pradinio ugdymo programą ugdomų mokinių namų ūkių ir įstaigose kontaktiniu būdu dirbančių darbuotojų profilaktinį tyrimą kaupinių metodu, prašė švietimo įstaigų užpildyti apklausą.
2021 m. kovo 15 d. apklausos rezultatai:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausioji patarėja Alina Kovalevskaja informavo, kad visos norinčios grįžti į kontaktinį ugdymą įstaigos yra žinomos ir įtrauktos į sąrašą.
Tačiau, kol kas dėl nacionalinės registravimo testuotis sistemos atnaujinimo darbų bei Savivaldybės turimų ribotų pajėgumų ir didelio kiekio techninio darbo, kas reikalauja daug žmogiškųjų išteklių ir laiko, šis procesas negali judėti taip greitai, kaip mums visiems norisi. Todėl kas savaitę bus atverta tik po kelias mokyklas. Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, pirmiausiai planuojama atverti po kelias mokyklas, kurių didelė bendruomenės dauguma išreiškė norą grįžti į kontaktinį ugdymą ir kuriose dirba Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai arba mobiliosios komandos specialistai. Savivaldybės noras yra atverti visas mokyklas. Tikimasi, kad artimiausiu metu situacija pagerės ir grįžti į kontaktinį ugdymą galės kuo daugiau ugdymo įstaigų.
Dar kartą norėčiau paaiškinti situaciją dėl asinchroninių ir sinchroninių pamokų.
Vadovaujantis 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano 6 priedo „Ugdymo organizavimas karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu“, patvirtinto Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. V-1152 „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. V-413 „Dėl 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano patvirtinimo“ pakeitimo“, 4.5. punktu mokykla „Įgyvendindama ugdymo programas, ne mažiau kaip 50 procentų ugdymo procesui numatyto laiko (per savaitę ir (ar) mėnesį) skiria sinchroniniam ugdymui, ir ne daugiau kaip 50 procentų – asinchroniniam ugdymui“ ir 4.6. punktu „Galima nepertraukiamo sinchroninio ugdymo trukmė – iki 2 val.“.
Norėčiau pabrėžti, kad asinchroninės pamokos skirtos ne mokytojų pasiruošimui pamokoms. Jei mokiniams reikalingos konsultacijos, mokytojai yra pasiekiami pagal pamokų tvarkaraštį visų asinchroninių pamokų metu. Tokių konsultacijų metu mokiniai individualiai bendrauja su mokytoju ir gauna optimaliausią pagalbą.
Toks asinchroninių ir sinchroninių pamokų santykis nustatytas visų pirma todėl, kad pailgėjo laikas prie ekrano mokiniams. Gal krūviai ir nėra didesni, bet tyrimų rezultatai parodė, kad nuovargis tikrai didesnis. Visų antra, techninių iššūkiai mokinio šeimoje, pvz.: 2 suaugusieji, 2 vaikai, o tik viena IKT priemonė darbui ar prisijungimui prie pamokų. Visų trečia, ne visi pradinių klasių mokiniai gali savarankiškai be vyresniųjų pagalbos prisijungti prie pamokų ar persiųsti atliktas užduotis mokytojams.
Praėjo lygiai metai nuo pirmojo paskelbto karantino dėl COVID-19 pandemijos. Išbandymų, praradimų ir atradimų metai. Pokyčius pajutome visi: gyvenimui, verslui, mokslui.
Stengiamės ir labai norime, kad kuo greičiau galėtume grįžti į normalų gyvenimą. Visi pradinių klasių mokytojai skiepijasi vakcina nuo COVID-19. Šiuo metu abiem skiepų dozėmis yra paskiepyta 7 pradinių klasių mokytojos, 5 mokytojos laukia antrojo skiepo, o 4 pradinių klasių mokytojoms gavusioms pirmą AstraZeneca vakcinos dozę skiepijimas yra nukeltas dėl spiepijimo sustabdymo.
Nors kai kurie prognozuoja, kad pandemija baigsis tik 2022 metais, mes privalome grįžti anksčiau į normalias – mums įprastas vėžes…
Taigi, Viršuliškių mokyklos tik 65,22 procento 1-4 klasių mokinių tėvelių išreiškė norą grįžti į mokyklą (turi būti ne mažiau nei 75 % norinčių grįžti) – kol kas visi mokiniai ir toliau mokosi nuotoliniu būdu.
Pagarbiai,
direktoriaus pavaduotoja ugdymui, laikinai einanti direktoriaus pareigas Daiva Adomaitienė