„GYVYBĖS MEDIS“

Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, kaip ir kasmet, pakvietė Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigas, Tolerancijos ugdymo centrus ir kitas švietimo institucijas paminėti Gedulo ir vilties dieną – birželio 14 – ąją. Šiemet minėjome 80 metų nuo pirmųjų trėmimų 1941 metais, kai per vieną savaitę iš Lietuvos buvo ištremta apie 17 500 žmonių.

Šiais metais Gedulo ir vilties dienos minėjimo simboliu pasiūlytas „Gyvybės medis“. Žmonės, kurie prieš 80 metų buvo ištremti iš savo gimtųjų namų, neteko ne tik savo daiktų, asmeninio gyvenimo, bet prarado ir ryšį su gamta, kuri nuo seno siejo lietuvį. Medis simbolizuoja ir gyvybę. Buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, kaip tie medžiai, yra istorijos pasakotojai, perduodantys žinią, ką patyrė jie, jų tėvai ar seneliai. Todėl Gyvybės medis panaudotas kaip simbolis – istorijos,kuri perduodama iš kartos į kartą, tarsi nuo medžio šaknų į kamieną, o iš kamieno į šakas.

Mūsų mokyklos Tolerancijos būrelio nariai, vadovaujami būrelio vadovės Audrės Steponėnienės paminėjo Gedulo ir vilties dieną savo užsiėmimuose ir kūrė darbus su Gyvybės medžio simboliu, skirtus buvusiems tremtiniams ir politiniams kaliniams. Nuotraukas 8A klasės mokinys Dominykas Šatkauskas išsiuntė el. paštu istorinekomisija@gmail.com, o 7A klasės mokinių Dovydo Kivilšos, Noe Kintsurashvili piešiniai ir nepaprastai gražus Skaistės Laukytės megstas medis nunešti į Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos būstinę kaip simbolinė dovanėlė žmonėms – primenantiems mums sudėtingą istorijos laikotarpį apie Lietuvos gyventojų netektis bei traumas. Mokykla gavo padėką.

Noriu padėkoti Tolerancijos būrelio nariams už puikų bendradarbiavimą šiais mokslo metais, už aktyvų dalyvavimą visose Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti organizuotose akcijose, nežiūrint į tai, kad dirbome nuotoliniu būdu. Tiesa Lieuvos žydų genocido dienos minėjime Rūdninkų aikštėje ir Atminties kelyje rugsėjo 23 dieną dar sudalyvavome tiesiogiai. O po to karantino metu dalyvavome šiuose projektuose ir akcijose:
Akcija ,,Atmintis gyva, nes liudija’’, skirta Laisvės gynėjų dienos 30-čiui, kvietėme mokinius ir mokytojus uždegti žvakutes languose. Projektas „Apie tai, kas buvo prarasta“, skirtas tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai paminėti.
Akcija ,,Bangų mūša‘‘, prisimenant 1949 m.kovo 25-28 d. sovietų okupacinės valdžios vykdytą trėmimų operaciją.
Pilietinė inciatyva ,,Gyvybės medis‘‘, skirta Gedulo ir vilties dienai paminėti.

Be to dalyvavote užsiėmimuose, skirtuose Tolerancijos, Konstitucijos dienoms paminėi, Vasario 16-osios signatarams pagerbti, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui,Varšuvos geto sukilimui paminėti, iškiliems žmonėms, tokiems kaip partizanas Juozas Lukša Daumantas, a prezidentas Antanas Smetona, archeologė Marija,Gimbutienė, žmogaus teisių gynėjas Andrejus Sacharovas, Vilniaus Gaonas, skulptoriusn Juozas Zikaras.

Nuotoliniu būdu apsilankėme Tolerancijos centre –Vilniaus Valstybinio Gaono žydų muziejaus padalinyje: Samuelio Bako parodoje, parodoje nužudytiems žydų vaikams atminti, Vilniaus geto teritorijoje. Be to, minėdami artėjantį Vilniaus 700 metų jubiliejų nuotoliniu būdu apsilankėme pagrindinuose Vilniaus muziejuose, teatruose, aukštosiose mokyklose, susipažinome su pačiu miestu, jo senove, kraštovaizdžiu, gatvėmis, senamiesčiu, skulptūromis.

Mano jaunieji draugai, Jūs buvote šaunūs, ačiū.

Tolerancijos būrelio vadovė Audrė Steponėnienė