Vilniaus Viršuliškių mokyklos geografijos ir fizinio lavinimo mokytojas Norbertas Motiejūnas dalinasi nepaprastos kelionės įspūdžiais bei nuotraukomis!
„Gerus porą metų diskutuota apie kalnus ties ekvatoriumi, pusiauju. Kodėl ten? Kita klimato juosta, vertikalus zoniškumas visiškai kitoks nei Alpėse ar Kaukaze. Teoriškai žinau, kad pusiaujo zonoje ties 3,5 km aukščiu dar auga augalai, o Alpėse ir Kaukaze praktiškai patirta – ledas ir sniegas. Ir štai 2021 m vasario mėnesį aptinku pigius skrydžių bilietus į Kilimandžarą, Tanzaniją. Per pusvalandį su draugais nusiperkam bilietus ir prasideda 7-ių mėnesių pasiruošimas ekspedicijai į aukščiausią Afrikos viršūnę – Uhuru, Kilimandžaro ugnikalnyje. Aukštis – 5895 m. virš jūros lygio.
Mūsų grupę sudaro aštuoni žmonės, iš kurių tik vienas yra buvęs tokiame aukštyje. Visiems kitiems – naujiena: aklimatizacija, organizmo atsparumas pasikeitus slėgiui ir sumažėjus deguonies kiekiui minimum per pusę nei jo gauname būdami jūros lygyje. Ir dar visko: fizinis, psichologinis pasiruošimas, klimatinių sąlygų pakeitimas, tinkamos įrangos pasirinkimas ir žinoma visi kelionės techniniai dalykai – vizos, testai, viešbučiai, gidai, vietiniai skrydžiai ir t.t.
Rugsėjo 21 d. – Vilniaus oro uostas, skrydis Vilnius – Amsterdamas – Kilimandžaras. Ekspedicija į Kilimandžaro kalną užtrunka savaitę laiko. Vienas komandos narys paskutinę dieną viršūnės nepasiekia, bet kalnuose niekas nuo to neapdraustas. Bet kokiu atveju visi patyrėm kažką naujo, pamatėm mūsų akims neįprastų vaizdų, gamtos darinių, didžiausią Afrikos viršūnę. Išgyvenom tropinius miškus, lavos slėnius, drėgmę vakarais ir šalnas rytais. Pamatėm įspūdingą Afrikos gamtą nuo Indijos vandenyno krantų iki 5895 m aukščio.
Svarbiausia, kad mokiniams turėsiu galimybę perteikti kuo skiriasi vertikalus zoniškumas skirtingose gamtinėse zonose ne iš vadovėlio, bet iš savo patirties”.
